Kelia abejonių
Nors ministerija tokiu planu džiaugiasi, studentai neslepia įžvelgiantis ir problemų. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, jog esminis pokytis, kad šiemet valstybės finansuojamų vietų bus daugiau negu praėjusiais metais, iš tiesų džiugina, tačiau krepšelių paskirstymas tarp universitetų ir kolegijų bei tarp studijų krypčių iš tiesų kelia nemažai klausimų bei abejonių.
„Visų pirma galime palyginti praėjusių metų stojimus su šių metų krepšelių paskirstymu. Praėjusiais metais į kolegijų VF vietas buvo priimta 6264 studentai, tačiau šiemet krepšelių skirta net 8790. Iš pažiūros tai atrodo geras žingsnis skirti daugiau VF vietų kolegijoms negu universitetams, tačiau net 5000 iš tų krepšelių yra skirta fiziniams, inžineriniams, technologiniams bei informatikos mokslams.
Toks skirstymas kelia daug abejonių dėl keletos priežasčių. Visų pirma praėjusiais metais minimalus konkursinis balas į kolegijas buvo 1,2, o vidutinis konkursinis balas įstojusiųjų į VF vietas, į mano jau minėtas studijų kryptis, buvo maždaug 1,6 balo. Šiemet minimalus konkursinis balas į kolegijas – 2, vadinasi, akivaizdu, kad įstojusiųjų į šias sritis bus akivaizdžiai mažiau, o dar tikrai turime įvertinti tai, kad demografinė padėtis mūsų šalyje tikrai negerėja ir abiturientų skaičius kasmet mažėja“, – sakė E.Sarkanas.
Anot jo, tai tikrai nereiškia, kad reikia nuleisti stojimo kartelę, tačiau jam akivaizdu, kad „tiesiog vadovaujantis sveiku protu ir elementaria logika šios studijų vietos nebus užpildytos ir tiesiog liks labai daug nepanaudotų krepšelių, kurie galbūt galėtų būti paskirstyti kitoms sritims. O net jeigu ir šios visos vietos kažkokiu būdu būtų užpildytos, tai kaip studentams bus užtikrinama studijų kokybė? Abejoju, ar aukštosios mokyklos turi tokius žmogiškuosius bei infrastruktūros resursus, kad sugebėtų aprūpinti kelis šimtus ar net tūkstantį studentų visa reikalinga įranga.“
Problemų neišspręs, bet žingsnis į priekį padarytas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad kiekvienų mokslo metų pabaigoje įmonės laukia dviejų gerų pokyčių: kad ateis galinčių dirbti, tinkamai parengtų specialistų ir kad Švietimo ir mokslo ministerija pagaliau paskelbs realius darbo poreikius atitinkančius pirmakursių priėmimo planus.
Anot jo, mūsų švietimo sistema ruošia ne visai tai, ko reikia darbo rinkai, todėl ir matomi darbo pagal savo išsilavinimą nerandantys absolventai, o įmonės pačios priverstos pasirengti darbuotojus. Pasak R.Dargio, tai ne tik neefektyvus valstybės lėšų naudojimas, bet ir tam tikras jaunų žmonių lūkesčių nuvylimas: stoja, mokosi, baigia, gauna diplomą, kuris darbo rinkoje pasirodo esantis bevertis. Tačiau jis mano, kad yra vilties, kad šiemet tokia niekam nenaudinga – nei valstybei, nei verslui, nei jaunimui – praktika pagaliau baigiasi.
„Džiaugiamės tikrai svarbiais bendrais verslo ir švietimo ministerijos darbo vaisiais. Pagaliau pavyko pakoreguoti sistemą taip, kad ji atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, o ateityje būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra. Šiemet jau atsižvelgta į darbo rinkos poreikius, planuojant priėmimą į aukštąsias ir profesines mokyklas. Pasirinkta teisinga kryptis, kuri orientuota į mūsų ekonomikos poreikius – profesinėse mokyklose didinamas priėmimas į IT, saugos paslaugas, transporto paslaugas, gamybos sektoriaus specialistų rengimą“, – sakė R.Dargis.
Jo nuomone, labai svarbu, kad aukštosios mokyklos didina studijų vietų skaičių, kurios ateityje prisidės prie aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo – didinamas studijų vietų skaičius gyvybės moksle (32 proc.), matematikoje. Inžinerijos, technologijų ir informatikos mokslų vietų skaičius didinamas daugiau nei 1500 vietų. Aišku, tai neišspręs šių specialistų trūkumo klausimo, tačiau R.Dargis mano, kad tai jau yra žingsnis į priekį.
IT srities specialistų paklausa tikėtina kad ir toliau augs, nes kaip rodo statistika, IT segmente 2012-2017 m. laisvų darbo vietų skaičius išaugo 140 proc. Įmonės vis daugiau investuoja į technologinį atnaujinimą, tad augs ir specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis poreikis. Todėl šių specialistų rengimas ir toliau dar lieka iššūkiu visiems.
„Manau, kad dirbdami kartu rasime bendrus sprendimus, juolab kad neišnaudoto potencialo dar yra – perorientavę šių specialistų rengimo sistemą, dalį specialistų galėtų parengti kolegijose ir ar profesinėse mokyklose, nes ne visada yra reikalingi specialistai, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas.
Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis ir kartu su Švietimo ir mokslo ministerija glaudžiai bendradarbiaudami toliau dirbsime ir pavyks pakeisti ugdymo ir studijų programas, kad jos būtų orientuotos ne tik į specialybes, bet didelį dėmesį skirtų žinioms ir įgūdžiams. Jau ne kartą esu kalbėjęs apie ta, kad trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai. Informacinių technologijų kompanijos prognozuoja, kad naujosios technologijos kurs žmonėms darbo vietas, tačiau 85 proc. šių profesijų dar net nėra sugalvotos.
Reikia išmokti ne specialybių, bet reikia žinių, nes niekas nežino kokių specialybių reiks ateityje. Todėl reikia žinių, kurios padėtų susivokti kas vyksta aplinkui. Darbo rinkoje reikės vis mažiau „paprastų” bazinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje“, – komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
