Mat kai daugiau kaip prieš metus VTEK su triukšmu paliko tuometis jos vadovas R.Valentukevičius, komisija dirbo vadovaujant laikinajam pirmininkui.
Tik štai iškilo keli tamsūs klausimai ir faktai. Pirmiausia – ar tikrai jaunasis V.Kanapinskas galėjo vadovauti, jeigu įstatymai skelbia, jog VTEK laikinai vadovauti turi vyriausias jos narys?
Visi komisijos nariai aiškina, o V.Pranckietis jiems pritaria, kad taip tiesiog buvo susitarta – visi vyresnieji vienas po kito atsisakė laikinai vadovauti, todėl beliko šią naštą užsikrauti jauniausiam.
Tiesa, kai kurie teisininkai tvirtina, jog tie, kurie atsisakė, turėjo palikti ir komisiją, kuri apskritai turėjo būti performuota.
Kur kas tirštesnės miglos gaubia patį VTEK posėdį, kuriame esą ir buvo paskirtas laikinasis pirmininkas.
Pirma, protokolas rodo, jog posėdis įvyko pora dienų po to, kai apie V.Kanapinsko paskyrimą kitiems atsisakius buvo pranešta kaip apie įvykusį faktą.
Antra, R.Valentukevičius, kurio parašas puošia protokolą, dievagojasi, kad tokio posėdžio iš viso nebuvo, nes jis jame nedalyvavo ir nieko apie tai nežino.
Tai iš kur tuomet atsirado parašas? Ir ar buvo tas posėdis, kuriame galėjo nebūti ir kitų protokole pažymėtų žmonių?
Dar vienas klausimas: kaip po tokio buvusio (ar nebuvusio) posėdžio reikėtų vertinti visą daugiau nei metus trukusią VTEK veiklą ir jos sprendimus?
Įdomiausia būtų, jei Seimas patvirtintų pagrindinių etikos prievaizdų vedlį, o vėliau paaiškėtų, kad ir popierius suklastotas, ir laikinasis pirmininkas netikras, ir visa komisijos veikla neteisėta.
