Sutartį peržiūrėti ketina iki rudens – įvardinta, kad tai turėtų įvykti iki Šiaulių gimtadienio šventės. Iki tol abi pusės pateiks siūlymus, o po to prasidės derybos.
Sutarta, kad dėl siūlomų sutarties pakeitimų bus konsultuojamasi ir su Finansų ministerija, mat koncesininkas buvo parinktas konkurso būdu. Tiesa, jame dalyvavo viena dalyvė – VšĮ „Pramogų sala“.
Labai tikėtina, kad derybos baigsis niekuo, nes koncesininkui naudinga pratemti laiko - iki savivaldos rinkimų neliko nė metų. Ilgos derybos apmalšins ir jau įsiplieskusias aistras, nes arenos klausimas suskaldė ir taip vienybe netrykštančius Šiaulių politikus, o užkulisiuose jau svarstoma, kad reiktų linčiuoti drąsiuosius - skelbti interpeliaciją.
Pasigedo teisininko vizos
Šiaulių meras Artūras Visockas ir administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad jų netenkina nuostolinga koncesininko veikla.
Mat pagal galiojančią sutartį Šiaulių miestas turi kasmet sumokėti arenos valdytojui beveik 215 tūkstančių eurų. Jei įmonė dirbtų pelningai, koncesijos mokesčio negautų, o pelnui viršijus 6 proc. ribą turėtų mokėti mokestį miestui. Tačiau iki šiol viskas vyko pagal tą patį scenarijų – mokėjo tik Šiaulių miesto savivaldybė.
Meras A.Visockas įvardijo iškart – dabartinė sutartis yra prasta, nes koncesininkas rizikuoja tik savo 58 eurų įnašu, o Savivaldybė yra patikėjusi didžiulės vertės turtą. „Be to, sutartis buvo pasirašyta be Savivaldybės teisininko vizos, todėl turime situaciją, kad mums neįmanoma administruoti sutarties“, – kalbėjo Šiaulių meras.
Advokatui parodė duris
Areną valdančios įstaigos savininkas G.Radadavičius neslėpė nepasitenkinimo Savivaldybės veiksmais, bet pripažino, kad kai kurie sutarties punktai yra keistini: „Keista, kad nenorima visko spręsti draugiškai, esame atsidūrę teismuose. Negana to, iš mūsų netgi yra atimtas advokatas“.
Administracijos direktorius A.Bartulis patikslino, kad yra iškilusi nedviprasmė situacija. Mat ta pati advokatų kontora „Glimstedt“ iš Šiaulių miesto yra gavusi beveik 26,7 tūkstančio eurų honorarą už koncesijos sutarties ruošimą, o dabar atstovauja kitai pusei.
Dėl šios priežasties praėjusią savaitę iš jungtinio trijų komitetų posėdžio buvo išprašytas koncesininkui atstovaujantis advokatas Linas Sesickas.
„Šį ginčą dėl galimumo atstovauti ir antrai pusei išspręs Lietuvos advokatūra, o koncesininkas gali samdytis kitą kompetetingą teisinių paslaugų teikėją. Mes prieštaraujame, kad mūsų samdyta kontora dabar atstovautų kitai pusei“, – į koncesininko pastabą atsakė A.Bartulis.
Pateikė ieškinį teismui
G.Radavičius pasigedo geranoriškumo ir žėrė priekaištus dėl Savivaldybės kreipimosi į teismą. Jame siekiama išspręsti ginčą dėl buhalterinės apskaitos – siekiama iš „Pramogų salos“ susigrąžinti beveik 215 tūkstančių eurų.
Ginčas kilo dėl koncesininko atgautų pinigų už 2011 m. pirktus banko „Snoras“ vertybinius popierius. Pinigai buvo susigrąžinti 2015 m., bet įtraukti į kitų metų apskaitą.
Savivaldybę konsultavę Finansų ministerijos specialistai ir teisininkai išaiškino, kad koncesininkas turi ištaisyti klaidą. „Mes paprašėme tai padaryti, bet atsakymo nesulaukėme, todėl neturėjome kitos išeities – gindami viešąjį interesą kreipėmės į teismą“, – paaiškino administracijos direktorius.
Siūlė sėsti ir susitarti
Antradienį vykusiame Šiaulių miesto tarybos frakcijų seniūnų pasitarime buvo nuspręsta nebetęsti koncesininkui finansinės sausros, mat nuo metų pradžios koncesijos mokesčio mokėjimas buvo sustabdytas. Dabar nuspręsta pinigus pervesti, kad neiškiltų grėsmė arenos valdančios įmonės veiklai.
Tiesa, koncesininkas vis tiek bus suvaržytas, nes Savivaldybės prašymu teismas yra davęs leidimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl pareikšto beveik 215 tūkstančių eurų ieškinio bus areštuotas „Pramogų salos“ turtas, sąskaitos.
Dėl tokio negeranoriškumo atvirai nepasitenkinimą reiškęs G.Radavičius liejo apmaudą, kad dėl teismų nukentės reputacija, teks išlaidauti advokatams: „Galėjome susėsti ir be teismų susitarti“.
Klausimai sukėlė pyktį
„Lietuvos ryto“ žurnalistas paprašė G.Radavičiaus paaiškinti, kodėl arenoje neliko ankstesnių bilietų platintojų „Tiketa“ ir „bilietai.lt“, o juos pakeitė įmonė „Ticketmarket“. Jo buvo paprašyta įvardinti, ar teisinga informacija, kad pastarasis bilietų platintojas moka simbolinę nuomą, kuri, redakcijos duomenimis, siekia vos 60 eurų per mėnesį.
„Kaip tai susiję su šiandienos klausimu?“ – nepatenkintas pratrūko G.Radavičius ir atsisakė kalbėti.
Paaiškinimas, kad klausimas pateiktas dėl nuostolingos veiklos, negelbėjo. „Pramogų salos“ savininkas ėmė žurnalistą tujinti, išgirdęs klausimą, ar „Ticketmarket“ moka tokį patį mokestį už reklamą arenoje, kas nuostolingai dirbančios įstaigos dalininkui paskyrė milžinišką algą (2016 m. G.Radavičiaus paslaugos įstaigai kainavo daugiau kaip 54 tūkstančius eurų, – Red. past.).
Liko neatsakyta ir į klausimą, kokiu etiketo protokolu vadovaujantis įstaigai buvo parūpintas ypač prabangus visureigis „Mercedes Benz GLE 350 4Matic”. Mat per susitikimą su Šiaulių politikais buvo paaiškinta, kad šio automobilio reikėję ne vadovui pasipuikuoti, o svečiams sutikti.
„Su „Mazda“ važiuoti žvaigždžių pasitikti negalima“, – praėjusią savaitę aiškino „Pramogų salos“ naujasis direktorius Česlovas Urbonavičius.
Siekis – skaidri veikla
Administracijos direktorius A.Bartulis sakė, kad koncesijos sutartis yra keistina ir dėl pasikeitusių įstatymų, naujų teisės aktų: „Nekeliame užduoties nutraukti sutartį, mūsų tikslas – viešasis interesas. Mes tikime, kad koncesininkas gali dirbti pelningai“.
Administracijos direktoriaus manymu, pasibaigus iki 2021 m. galiojančiai koncesijos sutarčiai verta būtų skelbti naują konkursą. Jame arenos valdytojui būtų galima kelti dar naudingesnes miestui sąlygas. Klaipėdos arenos, Palangos koncertų salės pavyzdžiai tai tik patvirtina.
