Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės Valdislavos Stankūnienės teigimu, tai susiję su vėliau į Rytų Europą atėjusia vakarietiška tendencija, kai šeimos kūrimas nukeliamas vėlesniam amžiui.
Lietuvės vaikų taip pat susilaukia vis vėliau, todėl, pasak demografės, norint skatinti gimstamumą svarbu sudaryti tinkamas sąlygas profesinę veiklą derinti su šeima.
2016 metų „Eurostato“ duomenimis, kurie paskelbti šią savaitę, jauniausios – vidutiniškai 26–erių – mamomis tampa bulgarės, toliau rikiuojasi rumunės (26,4), latvės (26,8), slovakės (27), lenkės (27,2) ir lietuvės (27,3). Vyriausios, 31-erių, pirmą kartą vidutiniškai gimdo italės.
Palyginti su ankstesnių metų duomenimis, lietuvės mamomis pirmą kartą tampa vis vėliau: 2014 metais jos pirmąjį vaiką vidutiniškai pagimdydavo 27-erių, o 2010-aisiais – 26-erių. Prieš dešimt metų šis rodiklis siekė vidutiniškai 25,6 metus, o prieš dvidešimt metų – 23 metus.
Pasak VDU mokslininkės, šie pokyčiai rodo šeimos transformaciją, kai Lietuva vejasi tendencijas, vyraujančias Vakarų Europoje: šeimos kuriamos vėliau, jos būna mažiau stabilios, kuriamos kitokiu būdu, vaikų susilaukiama mažiau ir vėliau.
„Šis procesas Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse prasidėjo maždaug nuo šešiasdešimtųjų vidurio. Pas mus vaikų nukėlimas į vyresnį amžių prasidėjo nuo devyniasdešimtųjų pradžios. Rytų ir Vidurio Europos šalys į šiuos procesus įžengė beveik trisdešimčia metų vėliau, tad jos dar nepasivijo. Mūsų moterys dar linkusios vaikų susilaukti jaunesniame amžiuje, bet mes vejamės“, – BNS sakė V. Stankūnienė.
Dauguma lietuvių – 67 procentai – pirmą kartą gimdė būdamos 20–29 metų, ketvirtis moterų pirmojo vaiko susilaukė būdamos per 30 metų, kiek daugiau nei 6 procentai – būdamos paauglės. Pirmą kartą mamomis tapusios keturiasdešimties ir vyresnės moterys sudarė vieną procentą lietuvių.
Europoje vidutiniškai 42 proc. moterų vaikų susilaukia būdamos tarp 30-ies ir 40-ies, apie pusė – tarp 20-ies ir 30-ies.
V. Stankūnienės teigimu, šiuos procesus lemia aukštas moterų išsilavinimas, siekis įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat šie pokyčiai siejami su modernios patikimos kontracepcijos atsiradimu.
Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,69 ir šiek tiek viršijo ES vidurkį – 1,6. Lietuva pagal šį rodiklį yra septinta ES, pirmojoje vietoje – Prancūzija, kur jis siekė 1,9.
Suminis gimstamumo rodiklis – vienai moteriai vidutiniškai tenkantis vaikų skaičius. Lietuvoje jis per metus šiek tiek sumažėjo: 2015 metais siekė 1,7. Vis dėlto per kelerius pastaruosius metus šis rodiklis augo: 2012 metais jis siekė 1,6, o 2010 metais – 1,5.
Pasak VDU profesorės, mokslininkai diskutuoja, ar vėlesnis šeimos kūrimo amžius lemia ir mažesnius gimstamumo rodiklius. Tačiau linkstama manyti, kad tam įtakos turi šeimos politika ir tai, ar moterims sudaromos sąlygos derinti darbą ir šeimą. Tai rodo ir tokių šalių kaip Prancūzija pavyzdys, kur gimstamumo rodiklis yra aukštas, nors moterys pirmą kartą gimdo būdamos vidutiniškai 28,5 metų.
„Jeigu adekvačiai reaguoja šeimos politika, kas vyksta Prancūzijoje, Šiaurės Europos šalyse, ryšio tarp gimstamumo ir vėlesnio šeimos kūrimo amžiaus nėra. Jeigu adekvačiai nespėjama reaguoti, sukurti sąlygas aukštesnio išsilavinimo, į profesinę veiklą orientuotoms moterims derinti darbą ir šeimą, tada yra ryšys“, – sakė V. Stankūnienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gimstamumo rodiklis yra didesnis kaime, 2016 metais jis čia siekė 1,94, tuo metu mieste buvo 1,59.
