Kaip naujienų portalui lrytas.lt pasakojo švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus, sukurti tokius mokslo institutus prireikė dėl itin fragmentuoto Lietuvos mokslinių tyrimų žemėlapio. Pertvarkos procesas palietė ne tik FTMC ir VU GMC, bet ir kitus daugiau nei 40 įvairių mokslinių institutų, tuo metu veikusių mūsų šalyje.
FTMC buvo įkurtas 2010-aisiais, reorganizavus Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutus Vilniuje bei Tekstilės institutą Kaune. Skirtingas mokslo šakas sujungusi institucija per kelerius metus tapo viena pirmaujančių mokslo įstaigų šalyje. Čia ne tik vystomas aukšto lygio mokslas, bet ir kuriamos verslui ir visuomenei naudingos moderniosios technologijos. Šiame centre šiuo metu dirba beveik tūkstantis darbuotojų: 38 habilituoti mokslų daktarai, 246 mokslų daktarai, daugiau nei 500 kitų tyrėjų, studijuoja 60 doktorantų.
VU GMC duris atvėrė prieš dvejus metus 2016-ųjų kovą. Tačiau pirmieji mokslininkai ir studentai pastate įsikūrė kiek anksčiau – tų pačių metų sausį. VU GMC jungia VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutus bei buvusio VU Gamtos mokslų fakulteto biologijos mokslų katedras. Šis mokslo centras taip pat telkia daugiau nei tūkstantį žmonių: gyvybės mokslų studijų programas studijuoja 800 studentų, apie 120 doktorantų, akademinį darbą dirba 200 mokslinio pedagoginio-personalo.
Nauda Lietuvai – aiški
Profesorius E.Butkus priminė, kad didžiausia mūsų šalies istorijoje mokslo institutų pertvarka buvo pradėta dar 2009-2010 metais. Tuo metu daugelis jų atliko ganėtinai siauras funkcijas, kurių poreikis ar aktualumas su laiku silpnėjo, buvo jaučiama institucijų tarpusavio izoliacija, menko konkurencingumas mokslo pasaulyje. Ministrės patarėjas sakė, kad tuo metu buvo analizuojamos įvairios pertvarkos alternatyvos ir pasirinkta būtent institutų integracija.
„Kai kurie kolegos į tai žiūrėjo gana skeptiškai. Tačiau praeitų metų pabaigoje atliktoje apklausoje daugelis respondentų pripažino, kad integracija davė didžiulį postūmį mokslinei veiklai. Be abejonės, senųjų institutų sutelkimas ir transformacija sustiprino mokslinį potencialą“, – sakė E.Butkus.
Pasak ministrės patarėjo, vykdant mokslo institutų pertvarką buvo peržiūrėta mokslinių tyrimų tematika, sustiprinti tyrimai, aktualūs ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, laimimi dideli tarptautiniai konkursai, gaunami Lietuvos ir užsienio verslo subjektų užsakymai.
Antai, plačiai pagarsėjusi VU GMC prof. V. Šikšnio genų redagavimo technologija jau komercializuota ir taikoma naujų augalų rūšių kūrimui, dr. L. Mažučio mikroskysčių technologija pradedama taikyti medicinos diagnostikoje. Pirmąjį Lietuvoje Europos mokslo tarybos (ERC) grantą laimėjo VU GMC dirbantis prof. Saulius Klimašauskas. Mokslininkai, įsijungę į VU GMC sudėtį, sustiprino pedagoginį potencialą.
„Jie įsijungė į ne vieną biomokslų studijų programos dėstymą. Nors ir anksčiau prisidėdavo prie studijų proceso, dabar, kai yra galimybė dirbti vienoje vietoje, žymiai sustiprėjo jų indėlis į studijų veiklą“, – kalbėjo profesorius.
Paklaustas apie tolimesnius planus, susijusius su šių dviejų mokslo centrų veikla, E.Butkus sakė, kad VU GMC atveju tolimesnių struktūrizacijos planų nėra, nes šis centras yra vidinis Vilniaus universiteto padalinys. Todėl pati aukštoji mokykla, matydama GMC stipriąsias ir silpnąsias puses, sprendimas priima pati.
Šiam centrui toliau skiriamos papildomos investicijos į mokslinių tyrimų įrangą ir infrastruktūrą. Kaip sakė E.Butkus, vienas iš VU GMC tikslų yra prisijungti prie Europos molekulinės biologijos laboratorijos. Tam bei infrastruktūros atnaujinimui skiriama daugiau nei 6 mln. eurų.
Kito mokslo centro – FTMC – laukia didesni pokyčiai. Anot ministrės patarėjo, svarstoma, kad šis centras galėtų tapti mokslinių tyrimų technologijų organizacija orientuota į Lietuvos aukštųjų technologijų pramonę.
„Svarstoma ir apie kai kurių kitų technologinių institutų integraciją su FTMC. Tai galėtų būti tinklas, kuris užtikrintų tam tikrų technologijų perdavimą, kūrimą ir labiau atlieptų aukštųjų technologijų pramonės poreikius. Kaip žinia, FTMC vykdo lazerinius tyrimus, medžiagų tyrimus, ten plėtojamos informacinės technologijos“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Yra ir įrangos, ir gabaus jaunimo
FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Leonas Valkūnas visai neseniai atsiėmė Mokslo premiją už savo darbų ciklą „Fotoindikuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“. Vienas iš ciklo straipsnių buvo publikuotas „Science“ žurnale ir jis jau cituotas apie 500 kartų.
Skyrius, kuriam vadovauja L.Valkūnas, vykdo tiek teorinę, tiek eksperimentinę mokslinių tyrimų dalis. Jo vadovas pasakojo, kad yra teoretikas, dirba fotoindikuotų reiškinių eksperimentinėje, biologinių, biofizikinių, laboratorijose.
Jis pasidžiaugė, kad vykdomiems tyrimams gali naudoti FTMC turimą modernią eksperimentinę pasaulinio lygio įrangą, pavyzdžiui, pavienių molekulių spektroskopijos įrangą, kuri pasaulyje nėra dažna, trimatę koherentinę spektroskopijos įrangą, modeliavimui naudoją galingus kompiuterius.
FTMC bendradarbiauja su pasauliniais mokslo centrais ir nors konkurencija milžiniška, „kovojant“ už projektus sekasi visai neblogai. Laimėjimai atneša lėšų, už kurias galima įsigyti įrangos ar dalį jų skirti atlyginimų priedams jauniesiems mokslininkams. Jaunų mokslininkų, be kurių neįsivaizduojama šio mokslo centro ateitis pavyksta pritraukti iš universiteto. Gabių jaunų žmonių, pasak L.Valkūno, yra, tačiau dalis jų išvyksta į užsienį.
„Yra labai gabių žmonių. Ir aš turiu doktorantų, ir mano kolegos turi. Norėtume, aišku, kad jų būtų daugiau, bet dalis jų išvažiuoja į Paryžių ar Londoną. Nori studijuoti Oksforde, Kembridže. Tada jų trūksta čia.
Bet šiaip, iš jaunosios kartos galima atsirinkti labai gerų ir gabių žmonių. Į mokslą negali eiti visi, atranka vyksta. Kaip ir smuikininkų – yra daug, bet koncertuoja pavieniai. Šiuo metu aš turiu labai gerų mokinių“, – kalbėjo FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas.
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos mokslo padėtį pasauliniu mastu, L.Valkūnas sakė, kad yra ir stipriųjų pusių, ir kur pasitempti: „Yra tos grupės, kurios išėjo į tarptautinius vandenis, kurios sprendžia šiuolaikines problemas, visiškai atitinka pasaulinius standartus. Aišku, yra grupės, kurios neišėjo į pasaulinius standartus atitinkantį lygmenį, tai ten reikėtų pasitempti, reorganizuoti, keisti, pataisyti
Rengia siūlymus
Nuo praėjusio lapkričio dirbanti premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė rengia siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.
Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Šių pertvarkymų metu dalis institutų tapo universitetų dalimi, dalis buvo sujungti į didelius, pajėgius mokslo centrus, o dalis liko nedideli ir ne visuomet funkcionalūs.
„Lietuvos valstybiniai mokslo institutai iki šiol veikia nepakankamai koordinuotai, jų potencialas išnaudojamas ne visa apimtimi. Valstybė menkai pasinaudoja galimybe formuoti institutams užduotis, susijusias su ilgalaikiais šalies ūkio ir viešojo sektoriaus poreikiais.
Dėl nepakankamo finansavimo, ribotų investicijų į žmonių išteklius ir strateginio valdymo spragų dabartinė institutų sistema yra nesubalansuota ir netvari. Todėl Lietuvos visuomenės, ūkio ir inovatyvaus verslo poreikius ši mokslo ir studijų sistemos grandis tenkina tik iš dalies“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Darbo grupės siūlymuose konstatuojama būtinybė stiprinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą ir vadybą, poreikis toliau konsoliduoti jų mokslinį potencialą, didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas. Darbo grupė darbą baigs gegužę.
