„Tai nėra aukšto lygio provokatorius, bet vis tiek provokatorius“, – įvairiose tarnybose dirbusį Robertą Janicką advokatai taip apibūdino dar pernai, kai Aukščiausiasis teismas (AT) Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo ir darbuotojų byloje liepė ieškoti provokacijos.
Antrąkart šią bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas vakar pripažino, jog R.Janickas VLK darbuotojus provokavo daryti nusikaltimą ir tai darė su STT žinia.
Sulaukė keisto svečio
Provokacija buvo atpažinta tik po dešimties metų. Kaip iš tiesų veikė pagrindinis šios skandalingos istorijos kurstytojas?
Ši paini istorija prasidėjo dar 2009 metais, kai R.Janickas dirbo bendrovėje „Gelsauga“.
Tuometis VLK direktorius Algis Sasnauskas su juo susipažino žvejyboje, o vieną dieną naujo pažįstamo sulaukė savo kabinete.
Svečias A.Sasnauskui netikėtai pasiūlė jo kabinete galįs padėti surasti slaptą klausymosi įrangą.
Su nedideliu lagaminu atėjęs ir visas kabineto pakampes apžiūrėjęs vyras pareiškė suradęs sekimo įrangą, bet jos A.Sasnauskui kažkodėl neparodė.
Gąsdino naktiniai vizitai
Tuo metu VLK darbuotojai pastebėjo, kad naktimis kažkas lankosi jų patalpose.
Rytais į darbą susirinkę specialistai surasdavo besimėtančių varžtelių ir sulamdytų popierių, būdavo įjungti kompiuteriai.
Tik maždaug po metų paaiškėjo, kad valstybinės įstaigos vadovą sekė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
To nežinodama ir norėdama apsisaugoti nuo paslaptingų stebėtojų VLK paskelbė konkursą, kad galėtų įsigyti vaizdo kamerų ir aparatūros, padėsiančios aptikti klausymosi įrangą.
Šiame konkurse dalyvavo ir bendrovė „Gelsauga“, o R.Janickas ėmė domėtis jo rezultatais. Jis ne tik lankydavosi pas A.Sasnauską, bet ir skambindavo jam telefonu.
Sužinojęs, kad šį konkursą laimėjo „Gelsauga“, A.Sasnauskas atsisakė su ja pasirašyti sutartį, tačiau vis tiek sulaukė kaltinimų.
Seklys pasijuto apgautas
Teisiamuoju tapo ir pats R.Janickas, kuris tik teisme prisipažino, kad pas A.Sasnauską lankydavosi su STT pareigūnų žinia.
Viename teismo posėdžių jis ištarė: „Taip, aš provokavau.“
Paklaustas, kaip jis sugalvojo tai daryti, atsakė, jog to išmokė STT darbuotojai: „STT pareigūnai tvirtino, kad mano padedadami nori toliau tirti A.Sasnausko veiklą.
Man buvo liepta su VLK direktoriumi bendrauti jo darbo kabinete, kad jie galėtų kontroliuoti mano veiksmus.“
Kai į STT pagalbininko vaidmenį įsijautęs seklys atsidūrė teisiamųjų suole, jautėsi nusivylęs.
„Manau, kad esu apgautas dėl jų savanaudiškų tikslų. Todėl palieku teismui įvertinti, ar tai buvo provokavimas, ar bendradarbiavimas“, – viename posėdžių kalbėjo 18 metų įvairiose teisėsaugos struktūrose dirbęs R.Janickas.
Apkeliavo visus teismus
Beveik dešimt metų šią painią bylą nagrinėję teismai R.Janicko vaidmenį įvertino skirtingai.
Vilniaus apygardos ir Apeliacinis teismai buvo nusprendę, kad kalti patys VLK darbuotojai, norėję apsisaugoti nuo slapto sekimo ir į savo kabinetus įsileidę klausymosi įrangos ieškojusį specialistą.
Pirmasis nuosprendis šioje byloje buvo paskelbtas dar 2014 metais.
Apeliacinio teismo sprendimu A.Sasnauskui buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o tuomečiams VLK skyrių vadovams Vytui Sinkevičiui ir Justinui Vyšniauskui – piniginės baudos.
Už padėjimą piktnaudžiauti tarnyba lygtinė vienų metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta ir R.Janickui.
Bet po Apeliacinio teismo sprendimo jis vienintelis iš STT palietos balos išbrido sausas.
Sekė be jokios priežasties
Paini byla nukeliavo į Aukščiausiąjį teismą, dar kartą grįžo į Apeliacinį, bet teisėjų nuomonė apie R.Janicką nepasikeitė – jis buvo įvardintas STT pagalbininku.
Tačiau vakar Apeliacinis teismas pripažino, jog visi su jo pagalba gauti duomenys buvo surinkti neteisėtai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, jog siuntinėti R.Janicką į VLK pareigūnai pradėjo neturėdami jokios operatyvinės informacijos apie A.Sasnausko bei tuomečių jo pavaldinių V.Sinkevičiaus ir J.Vyšniausko galbūt daromus nusikaltimus.
Įrodymų taip ir nerasta
Tik po kelių R.Janicko vizitų į VLK STT kreipėsi į teismą prašydama leidimo sekti A.Sasnauską bei kelis jo pavaldinius.
Taip buvo siekiama įrodyti, kad VLK paskelbė intelektualinės saugos paslaugų pirkimo konkursą, tačiau realiai siekta pirkti paslaugą klausymosi aparatūrai aptikti.
Apeliacinis teismas nustatė, jog gavus teismo leidimą jokių naujų duomenų apie galbūt daromą nusikaltimą nebuvo surinkta.
Dešimtmečio byloje be įrodymų A.Sasnauskas, V.Sinkevičius ir J.Vyšniauskas buvo išteisinti. Panaikinti kaltinimai ir su STT bendradarbiavusiam R.Janickui.
Svečias – įkyrus ir įtartinas
Vakar visiškai išteisintas buvęs VLK direktorius A.Sasnauskas apie keistus įvykius „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs dar tada, kai bylą pirmą kartą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Jau tuomet jis skundėsi, kad kaltinimai ir bylinėjimasis alina sveikatą.
– Ką jūsų kabinete aptiko R.Janickas?
– Jis man sakė, kad yra klausymosi įranga, vadinamosios blakės, bet jų taip ir neparodė.
– STT raštu įspėjo R.Janicką, kad neatskleistų jums informacijos apie kabinete paslėptą šios tarnybos įrangą. Ar jis dėl to jus perspėjo?
– Ne. Šio žmogaus niekada pas save nekviečiau. Jis ateidavo pats ir kalbėdavo keistus dalykus.
Svečias bandė pasirodyti esąs visų sričių žinovas. Pasakodavo kažką apie vaistų pirkimą JAV, girdavosi, kad pažįsta visus politikus. Iš mandagumo jam ką nors abstrakčiai atsakydavau.
– Prokuroras teigė, jog po STT įspėjimų su R.Janicku nebesusitikdavote nei darbo kabinete, nei poilsio kambaryje. Kur kalbėdavotės?
– Kaip ir anksčiau, kalbėdavomės kabinete. Manau, kad šie įrašai tiesiog nebuvo įtraukti į bylą.
– Ar nujautėte, kad rengiama provokacija?
– Kartą R.Janickas man užsiminė apie kyšius. Jis tvirtino, kad paprasčiausias būdas užsidirbti – gauti daug pinigų iš konkursų. Jis pasiūlė dirbtinai pakelti kainas už perkamas prekes, o skirtumą pasiimti sau. Aš į tokias kalbas nesileidau.
Ilgai nieko nežinojau apie tai, kad mano kabinetas filmuojamas. Oficialiai teigiama, kad tyrimas dėl mano veiklos pradėtas 2009 metais, bet galėjo būti ir dar anksčiau.
– Kodėl STT sudomino filmavimo įrangos pirkimo konkursas?
– Tuo metu mūsų įstaigoje vyko keisti dalykai. Po patalpas kažkas vaikščiojo naktimis.
Užfiksuota, kad naktį į patalpas buvo patekta 16 kartų. Tuomet nežinojome, kad tai – specialiųjų tarnybų pareigūnai. Jie juk nepaliko savo lipdukų.
Norėjome apsaugoti ligonių duomenis, todėl buvo nutarta nupirkti vaizdo kamerų bei aparatūros, galinčios aptikti klausymosi įrangą.
Nusprendėme rengti aparatūros pirkimo už 60 tūkstančių litų konkursą.
Palyginti su kitais mūsų konkursais, tai labai nereikšminga suma. Pas mane buvo atėjęs R.Janickas ir teiravosi, ar konkurse galėtų dalyvauti „Gelsauga“.
Kai sužinojau, kad „Gelsauga“ šį konkursą laimėjo, atsisakiau pasirašyti sutartį, nes šis veikėjas man visą laiką atrodė įtartinas.
