Šis savaitgalis Vytauto Didžiojo universitete kiek kitoks. Prie rūmų Kaune būriavosi daugybė pasipuošusių ir iš visos Lietuvos susirinkusių žmonių: jaunimo, senjorų ir šeimų su vaikais – visi šypsojosi, glėbesčiavosi ir bendravo gestų kalba. Jums nepasirodė – išties gestų. Tą saulėtą pavasario dieną kurtieji, jų bičiuliai, artimieji ir svečiai susirinko paminėti išties garbingos Lietuvos kurčiųjų draugijos sukakties – 80 veiklos metų.
Padėka už prasmingą pradžią
Prieš 80 metų, kovo 24-ąją, Lietuvos aktyvistas, buvęs savanoris aklasis Pranas Daunys ir kurčiasis Petras Makutėnas, baigęs Petrapilio kurčių-nebylių institutą, Kaune įkūrė Kurčiųjų ir nebylių globos draugiją, šiandien žinomą Lietuvos kurčiųjų draugijos vardu (LKD). „Pribrendo laikas į kurčius ir nebylius žiūrėti kaip į sau lygius žmones“, – rašoma tuometės Lietuvos kurčiųjų ir nebylių draugijos kreipimesi. Tąkart vos užgimusios draugijos veiklą sustabdė Antrasis pasaulinis karas.
Po karo pirmasis kurčiųjų mokytojas Jonas Glembockis, turėjęs aukštąjį logopedo išsilavinimą, pradėjo aktyviai rūpintis Lietuvos kurčiųjų reikalais: važinėjo po kaimus, stotyse kabino skelbimus ir visaip kitaip kvietė į mokyklas. J. Glembockis parengė ir išleido kelis vadovėlius, pritaikytus klausos negalią turintiems žmonėms, taip pat mokė pedagogus dirbti su kurčiaisiais.
Draugija nuėjo ilgą ir vingiuotą kelią, ne kartą patyrė laimėjimo džiaugsmą ir praradimo kartėlį. Šventėje skambėjo padėkos draugijos kūrėjams ir puoselėtojams. Šiandien LKD vienija apie 30 tūkst. žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių visiškai negirdi arba neprigirdi. LKD nuolat skuba jiems į pagalbą, o žmonės nedvejodami į ją kreipiasi, tad tikrai yra už ką dėkoti.
Geriausi tarp geriausių
Didžioji šventė prasidėjo LKD prezidento Vytauto Pivoro ir respublikinės valdybos narių sveikinimais, gestų kalba visi pakviesti švęsti kartu. Renginio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiuntė sveikinimą, kuris buvo perskaitytas ir gestų kalba. Į šventę Lietuvos kurčiųjų pasveikinti atvyko Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministro Pirmininko patarėjas Juozas Bernatavičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. Šie garbūs svečiai ne tik tarė sveikinimo žodžius, jiems buvo patikėta paskelbti aštuonių nominacijų nugalėtojus.
Nominacijos „Idėja“ nugalėtoju tapo „Tylusis skambutis“. Apdovanojimą atsiėmė Daiva Ieškienė – Kauno miesto GMP stoties dispečerinės administratorė. Džiaugdamasi gražiu įvertinimu Daiva pasakojo, kad dirbant dispečerinėje jai ir kolegoms kilo mintis padaryti jų paslaugas prieinamas klausos ar kalbėjimo negalią turintiems žmonėms. „Techniškai tai padaryti buvo lyg ir paprasta, tik turėjome sužinoti poreikį. Pasitarę su informacinių technologijų specialistais, klausos negalią turinčių žmonių telefono numerius ir gyvenamosios vietos adresus įvedėme į programą, kuri numerį atpažįsta ir jį iš karto susieja su adresu. Skambinančiajam pakanka surinkti 033 ir palaukti 2 minutes. Gavę tylųjį skambutį iškart siunčiame pagalbą. Lietuvoje užregistruoti 404 žmonės, galintys pasinaudoti tyliuoju skambučiu, iš jų 237 Kaune. Mūsų paslauga iki šiol pasinaudojo 14 žmonių“, – pasakojo D. Ieškienė.
Lietuvos kurčiųjų meno šventės apdovanojimą atsiimti pakviesta Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro vadovė, LKD Kauno teritorinės valdybos pirmininkė Jūratė Pugačiauskienė. Ji paaiškino, kad šis apdovanojimas nėra skirtas tik jai, jis priklauso visai Kauno miesto kurčiųjų draugijai ir pačiam Kauno miestui, nes kaip tik čia 1967 metais buvo suorganizuota pirmoji kurčiųjų meno šventė. Šią šventę organizavo tuometė draugijos vadovė Ona Marijona Kudrevičienė. J. Pugačiauskienė prasitarė: šiemet ir jai teks šią šventę organizuoti Lietuvos valstybės šimtmečio garbei. Jūratei kurčiųjų problemos žinomos nuo vaikystės: moteris užaugo kurčiųjų šeimoje, o ir pati turi klausos negalią – neprigirdi.
Nominaciją „Savanoris“ laimėjo Mykolas Balaišis. Vyras dar nuo mokyklos laikų dirba kurčiųjų labui. Mykolas LKD narys nuo 2003-ųjų, jis gimė ir augo kurčiųjų šeimoje, pats neprigirdi nuo vaikystės, tačiau apdovanotas daugybe talentų. Mykolas įkūrė Kauno kurčiųjų jaunimo organizaciją, buvo jos pirmininku, padėjo organizuoti ir daugybę žmonių sukvietusį jubiliejinį renginį. Vis dėlto vyras gali pasigirti ne tik organizaciniais, bet ir meniniais gebėjimais. Jis puikiai jaučiasi scenoje, sklandžiai imituoja estradines dainas. Visų Mykolo darbų tiesiog neįmanoma išvardyti, o pakalbintas vyras neslėpė jaudulio ir džiaugsmo ašarų, kad jo darbai įvertinti.
„Organizacijos“ apdovanojimas atiteko Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijai. 2011 metais ji gavo Šauniausios Kauno nevyriausybinės organizacijos vardą. Į sceną atsiimti apdovanojimo lipo šios organizacijos vadovė Dovilė Matulienė. Nors Dovilė su vyru augina du savo vaikus, savo laiku ir širdimi spėja pasidalyti ir su kurčiuoju jaunimu. Planų jaunos moters galvoje begalės, ji stengėsi ir stengsis daryti viską, kad kurčiųjų jaunimas būtų aktyvus, įveiktų savo nedrąsą, susirastų kuo daugiau informacijos ir galėtų realizuoti savo galimybes.
Nominaciją „Laimėjimas“ pelnė lietuvių gestų kalbos pripažinimas gimtąja. Šis kurčiųjų bendruomenei itin svarbus įvykis buvo dar 1995-aisiais. Tuomet Vyriausybė lietuvių kurčiųjų kalbą oficialiai pripažino gimtąja ir suteikė kurtiesiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą. Šios nominacijos apdovanojimą atsiėmė LKD pirmininkas V. Pivoras.
„Praradimų“ nominacijos nugalėtoja išrinkta Leonarda Paršelienė – šviesaus atminimo moteris, kurčiųjų kultūros puoselėtoja, daugiau nei 50 savo gyvenimo metų paskyrusi kurčiųjų bendruomenei. Į sceną atsiimti mamai skirto apdovanojimo išdidžiai žengė sūnus.
Nominacijos „Lyderis“ laimėtoja – Monika Kumžaitė. Ji buvo kurčiųjų organizacijos jaunimo vadovė, savanoriavo Bolivijoje, ne kartą organizavo kurčiųjų stovyklas. Monika tikina nesitikėjusi, kad bus prisiminta ir nominuota. Mergina aštuonis mėnesius savarankiškai keliavo po Pietų Ameriką, bet šiandien grįžo į Lietuvą ir yra pasiruošusi dirbti senų draugų labui.
Paskutinę nominaciją „Už gyvenimo nuopelnus“ atsiėmė ilgametis LKD vadovas Petras Gasiūnas. Per 16 vadovavimo metų jis daug dėmesio skyrė žmonėms, stengėsi atliepti kiekvieno draugijos nario poreikius. Šalia daugybės šio žmogaus nuopelnų galima paminėti ir tai, kad 1992 metais LKD įstojo į Pasaulinę kurčiųjų federaciją, o 2006 metais tapo Europos kurčiųjų sąjungos nare. P. Gasiūnas pasidžiaugė gražia švente ir palinkėjo sėkmės tolesniuose darbuose.
Kiekvienai nominacijai buvo atrinkti trys geriausieji, bet visų jų darbų nė nepajėgtume išvardyti. Sunku būtų išvardyti ir visus aktyvius LKD narius, šios draugijos prezidento V. Pivoro apdovanotus padėkos raštais ir atminimo medaliais.
Linksmino talentai
Šventės svečius linksmino daugybė talentų. Pasirodymus parengė Alytaus šokių studija „Alemanta“, Pantomimos teatro aktoriai, Šakių cirko artistė Erika Januševičiūtė. Publiką sužavėjo ir LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora, gestų kalbos judesiais imitavęs Gyčio Paškevičiaus dainą „Žiūrovai“. Stebino ir aikčioti vertė ir daugybė kitų atlikėjų. Šypsenomis ir tyliais plojimais ūžė sausakimša salė.
Fojė visų laukė milžiniškas jubiliejinis tortas ir svarbūs, pasididžiavimo kupini LKD prezidento V. Pivoro žodžiai. Vyras įsitikinęs – klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė moka ir turi dėl ko džiaugtis, ir nors problemų yra, jos išsprendžiamos.
