Pirmąją tyrimo dalį skaitykite čia.
Kalbėjo apie ateities planus
Vienas paskutinių žmonių, kalbėjusių su V.Bieliausku, – įmonės „Elguva“ vadovas, biologijos mokslų daktaras Alvydas Pocius.
Susipažinęs su šiuo aštraus proto verslininku „Status“ prezidentas panoro siekti filosofijos mokslų daktaro laipsnio.
V.Bieliauskas filosofijos studijas baigė Maskvos valstybiniame universitete, o mokslinį darbą rusų kalba rašė apie Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“.
A.Pociaus įmonės biuras – sostinės Karoliniškių rajone esančiame šiuolaikiškame gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų kvartale.
Šį stilingos architektūros projektą A.Pocius plėtojo kartu su V.Bieliausku.
Tai buvo pirmas kartas, kai „Status“ prezidentas pradėjo naują projektą plėtoti nuo nulio. Jam patiko tokia veikla.
„Jis man buvo pasakęs, kad gavo apie 50 milijonų litų. Gyrėsi, kad kupiūromis net židinį įkūrė. Dalis tų pinigų buvo atnešta lagaminuose.
Vladas norėjo statyti naujus objektus, sakė, kad galėsime daug ką daryti be bankų paramos.
Kodėl reikėtų nusišauti, kai turi 50 milijonų? Bankrotas jam negrėsė. Draugė? Tokių jis galėjo turėti bent dešimt. Aš netikiu, kad jis pats tai padarė, nes nebuvo motyvo“, – svarstė A.Pocius.
Tą dieną „Elguvos“ vadovas buvo Londono oro uoste ir prieš skrydį kalbėjosi su V.Bieliausku telefonu – likus valandai iki jo žūties.
„Jis buvo atgavęs formą, kalbėjo rišliai. Vladas sakė norintis susitvarkyti reikalus, nes jam atsibodo, kad jį apgaudinėja“, – prisiminė A.Pocius.
Ir tą kartą jie kalbėjosi apie ateitį, būsimus statybų projektus. V.Bieliauskas padėkojo A.Pociui, kad padėjo išbristi iš alkoholio liūno.
„Jam buvo nepatogu, kad turėjo problemų dėl alkoholio, lakstė išsitepęs uogiene. Padėjau jam, nes mačiau, kad atsidūrė ligos gniaužtuose. Pavyko ištempti jį iš tų bėdų“, – aiškino A.Pocius.
Giminės nerado milijonų
Kai spalio 6-ąją verslininkas Vilniaus oro uoste išlipo iš lėktuvo, sulaukė skambučio, kad V.Bieliausko jau nebėra. Vėliau A.Pociaus įmonėje pasirodė „Status“ prezidento giminės.
A.Pocius padalijo akcijas, V.Bieliausko giminės gavo butų naujame kvartale. Jie užsiminė, kad už „Vaikų pasaulį“ gautų milijonų nerado.
„Kur dingo tie milijonai? Pinigai neprapuola. Matyt, perėjo iš vienos kišenės į kitą. Kažkas matė, kaip ir kur jie buvo vežami. Nuo vieno šūvio kaip burbulas susprogo daug ką gąsdinusi „Status“ imperija.
V.Bieliauskas buvo prieštaringa asmenybė, turėjo gerų lyderio savybių. Mėgo pabrėžti, kad buvo karininkas, nors tai buvo daugiau įvaizdis.
Tokių kaip jis, buvusių KGB darbuotojų, buvo ir kitose srityse, jie gi nedingo. Kur yra KGB pinigai, turtas, bankų sąskaitos? Tai vis dar neatsakytas klausimas“, – susimąstė verslininkas.
Traukė ginklai ir lėktuvai
„Pajudinote jautrią temą. Nebuvo jokių ženklų, kad taip gali atsitikti.
Ta žinia mums, darbuotojams, buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – virpančiu balsu ištarė Gintaras Sindaravičius, buvęs „Status“ direktorius.
V.Bieliauskas savo įmonių vadovams nurodymus duodavo kaip kariškis, tie nesiginčydavo.
Viršutiniame tuomečio „Vaikų pasaulio“ aukšte prabangiai įrengtame biure „Status“ prezidentas mėgo pavartyti žurnalus su ginklų ir lėktuvų nuotraukomis. Jis turėjo ir šautuvą drambliams medžioti. Buvo gavęs piloto licenciją, įsigijęs nuosavą lėktuvą, kurį vėliau pardavė ir nusipirko sraigtasparnį.
Pro jo biuro langus buvo matyti sostinės senamiesčio stogai, Gedimino pilis, Vyriausybės pastatas.
Pokalbio metu susigraudinęs G.Sindaravičius dėstė, kad taip pat netiki oficialia versija: „Vladas galėjo būti sekamas.
Bet tai turėjo būti daroma labai gudriai, nes jis turėjo gerą saugos tarnybą.
Pastaruoju metu mūsų įmonių grupėje didelis vaidmuo teko jo draugei, ji buvo daugiau negu darbuotoja.
Mes jos nurodymų klausėme, nes Vladas taip buvo sustygavęs – kol jis buvo ligoninėje, ji buvo tarpininkė.“
Vaizdo kameros išjungtos
V.Bieliausko gyvenimo kelyje buvo ne viena moteris. Po jo mirties jos pešėsi dėl palikimo.
Buvusi verslininko sugyventinė Evelina kreipėsi į teisėsaugą, kad jo sužadėtinė Veronika Badaraitė esą pasisavino du milijonus litų.
V.Badaraitė tikino, kad pinigus sugrąžino, tai patvirtino ir V.Bieliausko ranka rašytas raštelis. Baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Paslaptingoji sužadėtinė yra dingusi iš viešumos.
Nenoriai ji sutiko kalbėtis ir apie vieną mįslingiausių bylų: „Daug iškentėjau, man buvo labai sunku ir noriu, kad mane kuo mažiau sietų su ta istorija. Aš keisiu gyvenimą ir mąstau tik apie tai. Gal tai bus nauja meilė.“
Vis dėlto moteris, nors ir užbaigė ankstesnį gyvenimo etapą, niekada netikėjo, kad jos sužadėtinis savo valia pasirinko nebūtį: „Jį galėjo priversti tai padaryti.“
Sužadėtinė, tą dieną grįžusi iš „Status“ biuro, ir rado kūną.
„Pirmas namo aukštas ir įėjimas buvo filmuojami. Kodėl iš elektros lizdo buvo ištraukti vaizdo kamerų laidai, jos neveikė?“ – apie tai, ką pamatė įvykio vietoje, prabilo buvusi verslininko sužadėtinė.
Jie jau planavo vestuves. Pirmosios jų santuokos buvo įregistruotos vasarą, tad abu norėjo tuoktis žiemą – 2007 metų sausio 20-ąją.
„Jis buvo kieto būdo, kaip buvęs žvalgybininkas norėjo viską žinoti apie savo įmones.
Kai pradėjo verslą, jį bandė reketuoti „Vilniaus brigada“. Tada Vladas įsigijo saugos tarnybą, po nakties tikrindavo savo mašinas, ar nepadėta sprogmenų.
Vėliau saugos tarnyba padėjo „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kai skyrėsi jo keliai su kitu verslo partneriu“, – pasakojo V.Badaraitė.
Liko ir meilės žinutė
Gal buvusi sužadėtinė žino, kur dingo milijonai, kuriuos V.Bieliauskas gavo už „Vaikų pasaulį“?
„Mes gyvenome kartu, bet aš nelabai kišausi į jo finansinius reikalus. „Vaikų pasaulio“ pardavimas buvo geras sandoris. Dalis sumos buvo gauta pavedimu, dalis – grynaisiais.
Jeigu tai įvyko ne jo valia, vadinasi, tai padarė labai stiprios jėgos. Jos sutvarkė viską taip, kad nekiltų klausimų. Kovoti su tokiomis jėgomis aš neturiu galimybių. Bet tikiu, kad jei kažkas jam padarė bloga, sulauks atpildo.
Tikiuosi, man nenukris ant galvos plyta“, – tris kartus nusispjovė V.Badaraitė.
Jos atmintyje įsirėžė paskutinė rusiškai parašyta žinutė, siųsta iš sužadėtinio telefono: „Ja durak, prosti, liubliu.“ („Aš kvailys, atleisk, myliu.“)
