Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis iš pareigų ketvirtadienį atleistas antrą kartą per metus.
Nuo pareigų D.Zabulionis buvo nušalintas vasario mėnesį – tą pačią dieną, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu grįžo į savo darbo vietą.
Penkių teisėjų kolegija vasarį nusprendė, kad pirmą kartą šis aukštas valdininkas buvo atleistas neįrodžius jo kaltės. Ar ją pavyko įrodyti per mėnesį?
„Korupcijos apraiškos gali turėti įvairias, dažnai ciniškas, formas.
Pasitikėjimas valstybe griaunamas tada, kai diskredituojamas pats tarnavimo valstybei principas.
Organizacijoje, skirstančioje pusę milijardo eurų, būtina nepriekaištinga reputacija“, – taip D.Zabulionio atleidimo priežastis ketvirtadienį paaiškino susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
– Nuo dienos, kai teismas grąžino jus į darbą, praėjo kiek daugiau nei mėnuo. Kodėl vėl buvote atleistas? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Zabulionio.
– Sprendimą mane atleisti kol kas galiu įvertinti ne teisiškai, o emociškai.
Manau, kad tai – tiesioginių susisiekimo ministro nurodymų vykdymas.
Dar vasario 14-ąją, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą grąžinti mane į pareigas, ministras iš karto išsakė nuomonę, kad nesu nepriekaištingos reputacijos.
– LVAT pripažino, kad pirmą kartą jus atleisti nusprendusi Kelių direkcija nesurinko kaltės įrodymų, o jums nesuteikė galimybės paaiškinti jų surinktos informacijos.
Ar tokią galimybę turėjote prieš antrąjį atleidimą?
– Šį kartą galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija man suteikė laiko pateikti paaiškinimus.
Bet ką aš galėjau paaiškinti apie metų senumo dalykus?
Naujų faktų, kuriuos būčiau galėjęs paaiškinti, atsirado tik tuomet, kai komisija jau buvo parengusi išvadą.
– Į darbą buvote grąžintas vasario 14-ąją.
Kiek laiko iki kovo 22 dienos atleidimo realiai dirbote direkcijoje?
– Maždaug tris valandas. Susipažinau su naujienų agentūrų pranešimais, kad jau galiu pradėti dirbti, o po poros valandų gavau įsakymą, jog esu nušalintas nuo tarnybos.
– Tačiau uždirbote beveik 30 tūkst. eurų. Tiek už priverstines pravaikštas jums priteisė LVAT.
– Tai nėra 30 tūkstančių eurų, nes nuo tos sumos valstybei reikės sumokėti mokesčius.
Dėl to jokių priekaištų neturiu – materialine prasme teismo sprendimą direkcija tikrai įvykdė.
– Bet teismo nutartis grąžinti jus į pareigas galiojo tik kelias valandas.
Ar planuojate skųsti sprendimą dėl pakartotinio atleidimo?
– Dabar tikrai per anksti apie tai kalbėti, šiuo metu bandau išeiti iš emocinio šoko būsenos.
Per šiuos metus bent įsitikinau, kad teisingumas Lietuvoje yra, – penkių teisėjų kolegija nusprendė, jog negalima vykdyti politinių užsakymų ir atleisti darbuotojo vien dėl to, jog jis kam nors nepatinka.
– Šią istoriją iki šiol vadinate politiniu užsakymu.
– Ministras išsikviečia įstaigos vadovą aptarti reikalų, o po to atleidžiamas darbuotojas.
Teismas grąžina jį į darbą, bet ministras viešai išsako atskirąją nuomonę.
Jei ministras nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, tuomet tai ne politika.
– Dar prieš teismo sprendimą kreipėtės į generalinį prokurorą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl teismo posėdžio išvakarėse paviešintų slaptų įrašų.
Kokio atsakymo sulaukėte iš šių institucijų?
– Sulaukiau ir STT, ir prokuratūros atsakymų. Prokuroras pradėjo tyrimą, o šie reikalai pasiekė net teismą.
Paaiškėjo, kad dėl paviešintos informacijos nei STT, nei prokuratūros darbuotojai nepadarė nieko neteisėto ir jų kaltinti dėl to negalima. Tai buvo visai kitų asmenų veikla, o juos tegu vertina prokurorai.
– Teisėsauga įtaria, kad į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvote paskirtas tuomečių koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičiaus dėka, o vėliau jiems galėjote perduoti tarnybines paslaptis. Ar dar bendraujate su R.Kurlianskiu?
– Kad su R.Kurlianskiu esame pažįstami nuo studijų laikų ir bendraujame šeimomis, teisme tikrai kalbėjau tiesą.
Praėjusių metų pavasarį buvau apklaustas kaip liudytojas R.Kurlianskio byloje, bet bendrauti mums neuždrausta.
Mes susitinkame gal aštuonis kartus per metus. Tai dažnai ar retai? Visi gali vertinti skirtingai.
Jei jis įvykdė kokį nors nusikaltimą, už tai bus nuteistas. Aš nesu teisėjas ir jo veiksmų nevertinsiu.
Gal jis su kuo nors ir kalbėjo apie mane, bet prie pietų stalo vyrai juk visko prikalba.
Jei visi būtų teisiami už kalbas, pusę Lietuvos būtų galima ištremti.
– Per metus antrą kartą likote be darbo. Ką planuojate veikti toliau?
– Tikrai turiu nemažai planų, bet kol kas apie juos nenoriu kalbėti vien dėl žmonių, su kuriais planuoju dirbti ateityje. Jie gali patirti spaudimą ar būti persekiojami, nes vien per šiuos metus apie mane buvo prikalbėta ir prirašyta daugiau nei per visus 20 mano darbo valstybės tarnyboje metų.
