Komisija nutarė Seimui teikti siūlymą, kad produktai, kurių kokybė skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, būtų atitinkamai žymimi. Tai reiškia, maisto prekės, kurių sudėtys skiriasi nuo tokių pačių, tik parduodamų kitose šalyse, būtų atitinkamai žymimos.
„Į Lietuvą tiekiant skirtingų savybių turinčius tuo pačiu prekių ženklu pažymėtus produktus vartotojai turi teisėtų lūkesčių dėl produkto kokybės. Todėl atvejais, kai produktas šių lūkesčių reikšmingai neatitinka, gali būti iškreipiamas vidutinio vartotojo ekonominis elgesys, pavyzdžiui, tai žinodamas nebūtų pirkęs.
Todėl ant maisto produktų turėtų būti aiškiai nurodoma, kad produktų sudėtis ir (ar) kokybė skiriasi nuo kitose valstybėse narėse parduodamų tokių pačių maisto produktų“, – sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė Guoda Burokienė.
Išvadose taip pat sakoma, kad į dėl papildomo ženklinimo ir dėl tyrimo išplėtimo bus kreipiamasi į Vyriausybę. Taip pat komisija nenustatė, kad Lietuvai būtų teikiami ES kokybės reikalavimų neatitinkantys maisto produktai, nors sudėčių skirtumai ir pastebėti. Laukiama ir Europos Komisijos (EK), kuriai perduotos Seimo laikinosios komisijos tyrimo išvados ir kuri pažadėjo vykdyti tolesnį tyrimą, išvadų.
Dar vasarį, komisijai tik priėmus išvadas, pradėta kalbėti, kad papildomo žymėjimo našta neturėtų kristi ant vartotojų pečių. Baimintasi, kad toks žingsnis gali lemti maisto produktų kainų augimą. Jau tada G.Burokienė tikino, kad bus kalbamasi su verslo atstovais, kad kainos dėl Seimo sprendimo nekiltų.
Priežastis – laisva rinka
Pristatydama Seimo nariams komisijos tyrimo išvadas parlamentarė kalbėjo, kad ES valstybių kompetentingų institucijų ir valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema. Ji priminė, kad galutinės išvados, apie šios problemos mąstą, paaiškės šių metų gruodį Jungtinių tyrimų centrui pateikus galutinę išvadą.
„Viena dvejopos maisto produktų kokybės priežasčių yra laisvas prekių judėjimas. Vadovaudamiesi šiuo principu vartotojai gali laisvai rinktis, kokius produktus pirkti, o verslo subjektai gali rinkai laisvai tiekti ir parduoti skirtingos sudėties ar savybių prekes“, – kalbėjo G.Burokienė.
Kaip kitas tokios situacijos priežastis ji taip pat įvardino dėl natūralių ir kitų svyravimų leidžiamus maisto produktų energetinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio ES dokumentuose reglamentuotus nuokrypius. Be to, ji sakė, kad viena maisto produktų dalis gali būti pakeista kita dėl gamybos technologijos ar produkto realizavimo laiko.
„Lyginant vietinę produkciją su produkcija skirta eksportui gali skirtis kai kurios juslinės savybės, nes laikas, per kurį produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas“, – dėstė Seimo narė.
Kainos nedidės
Po išvadų pristatymo Seimo narys Raimundas Martinėlis klausė, ar priėmus sprendimą dėl žymėjimo nedidės produktų kainos. G.Burokienė į tai atsakė nemananti, kad ant pakuotės užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipduką kainos kils.
„Be to, žmonės gaus daugiau informacijos“, – sakė ji, pridurdama, kad tyrimas parodė, jog vartotojams trūksta informacijos.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas pastebėjo, kad komisijos pateiktos išvados nieko iš esmės nekeičia, o produktų kokybė paliekama „gerai gamintojų valiai“. Jis klausė, ar buvo svarstytos griežtesnes priemones, kurios užtikrintų geresnę produktų kokybę. G.Burokienė sakė, kad tai buvo svarstyta, kalbėta su Europos Komisijos atstovais.
Po pateikimo komisijos išvadoms pritarė 79 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 14 susilaikė. Svarstymo ir priėmimo stadijos numatomos antradienio vakariniame Seimo posėdyje.
