Dalyvauti rinkimuose paraiškas pateikė 12 kandidatų.
Tai – dvi kadencijas LRT jau vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, signataras Zigmas Vaišvila, LRT darbuotojai Aldaras Stonys ir Justas Senapėdis.
Portalo vz.lt duomenimis, savo pavardžių viešinti nesutikę kandidatai yra Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, teisininkas Liudvikas Ragauskis ir viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė.
Nutrauktų narystę partijoje
Kandidatas Bernardas Gailius prieš tarybos posėdį sakė, kad truputį jaudinasi. „Pateiksiu savo programą, o galimybes kol kas yra labai sunku vertinti. Tikrai sunkus konkursas ir pretendentai, pažiūrėsime, jau nedaug liko“, – sakė B.Gailius. Jis teigė, kad jo paruošta programa, kurią kandidatai turėjo paruošti, numato subalansuotą judėjimą strategiškai ta pačia kryptimi. „Bet nauju žingsniu“, – teigė jis.
B.Gailius visai neseniai tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narius. Tačiau prireikus, jis narystę partijoje stabdytų.
„Pretenduoti tikrai netrukdo, o jeigu netyčia tapčiau naujuoju direktoriumi, kaip jūs sakote, tai įstatymas numato, kad išrinktas generalinis direktorius turėtų stabdyti savo buvimą partijoje. Aš aišku esu tam pasiruošęs“, – sakė B.Gailius.
B.Gailius išėjęs iš susitikimo su LRT taryba, savo galimybių vertinti nenorėjo. „Mano vizija yra geriau integruota LRT. Kaip? Visaip. Aš manau, kad tarybai gana smulkiai papasakojau kaip viską matau, dabar palaukime sprendimo“, – po savo programos pristatymo sakė B.Gailius, teigdamas, kad apie sprendimą jis tikrai nespėlios. „Ne, nesakyčiau, kad klausimai buvo aštrūs. Jie buvo kompetentingi ir sunkūs, teko pagalvoti, bet kad būtų kažkokie negražūs, tai tikrai ne“, – teigė jis.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė buvo nekalbi
Į posėdį atvykusi buvusi naujienų portalo „delfi.lt“ redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nebuvo kalbi. „Taip, žinoma, normalu nervintis. Pateiksiu savo programą“, – sakė kandidatė, sakydama, kad plačiau apie pačią programą pakalbės po to, kai ją apgins. Ji laikoma viena iš realiausių kandidačių į LRT generalinio direktoriaus postą.
Po pristatymo ji teigė, kad viskas praėjo gerai. „Man atrodo, kad sekėsi neblogai. Tarybos nariai buvo nusiteikę draugiškai“, – tarybos posėdį vertino M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji sakė, kad jos pateikta programa dabartinį LRT turinį plačiau skleistų internete.
„Pagrindinis dalykas, kurį reikėtų akcentuoti ir reikėtų orientuotis yra skaidrumas, efektyvumas ir turinio integracija. Manyčiau, kad mano patirtis naujienų portalui gali padėti šiai dideliai žiniasklaidos grupei. Ir visą jos gaminamą puikų turinį nunešti iki interneto ir ten esančių vartotojų“, – sakė ji.
Visuomeninio transliuotojo vadovo rinkimai prasideda antradienį ryte, kai kiekvienas kandidatas bus kviečiamas prisistatyti LRT tarybai ir atsakyti į jos narių klausimus.
Šie klausymai turėtų užtrukti iki vėlyvos antradienio popietės, o po jų LRT taryba susirinks į atskirą posėdį.
„Jis susidės iš dviejų dalių – tai tarybos narių diskusija ir slaptas balsavimas“, – BNS rinkimų išvakarėse sakė LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.
Jeigu keli kandidatai surinks vienodą balsų skaičių, tą pačią dieną vyks antrasis rinkimų turas. LRT taryboje yra 12 narių.
Tarybos posėdžiai bus uždari.
Šiuo metu Seimo komisija nagrinėja LRT finansinę ir ūkinę veiklą.
Valdantieji šį tyrimą inicijavo reikšdami susirūpinimą visuomeniniam transliuotojui tenkančių valstybės lėšų panaudojimo skaidrumu. Kritikai teigia, kad tyrimas kelia pavojų žiniasklaidos laisvei ir yra politinis spaudimas žurnalistams.
Prezidentė paragino rinkti atvirai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Lietuvos radijo ir televizijos tarybą LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.
Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms.
„Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Jis pabrėžė, kad įstatymas numato, jog LRT veikla yra vieša ir nėra jokios prievolės direktorių rinkti slaptai.
LRT direktorių numatoma rinkti antradienį popiet. LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS sakė, kad išklausiusi visų kandidatų taryba balsuos slaptai.
Anot Ž.Pečiulio, dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau negalima.
„Mes nekeičiame pozicijos dėl slapto balsavimo, nes mūsų tvarkoje yra parašyta, kad tvarkos keisti ją paskelbus arba prasidėjus konkursui negalima. Mes negalime pažeisti pačių priimtų nuostatų, tai tikrai balsavimas bus uždaras“, – po BNS antradienio rytą sakė Ž.Pečiulis, komentuodamas prezidentės poziciją.
„Jeigu būtų skelbiamas naujas konkursas arba po penkerių metų mes tuos dalykus tikrai turėtume svarstyti, bet šiandien mes tiesiog būtume apskųsti turbūt visų nelaimėjusių konkurso teismui, kadangi pažeistume tvarką, kurią nustatėme prieš beveik du mėnesius“, – teigė jis.
