Daugiausia laikinai ribojamai akredituotų studijų programų vadybos, ekonomikos, verslo, pedagogikos, komunikacijos studijų kryptyse.
Anot Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovės Noros Skaburskienės, taip išsigrynino pasiūla – lieka tos studijų kryptys ir programos, kurios teikia kokybišką išsilavinimą.
Apskritai studijų programų, registruotų Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, skaičius per metus susitraukė nuo 1549 iki 1089. O tai trečdaliu mažiau nei prieš metus.
Universitetuose SKVC ekspertai įvertino 591 studijų kryptį ir 985 studijų programas.
Universitetuose iš 285 pirmosios pakopos (bakalauro) krypčių 86 atvejais (97 studijų programos) buvo priimtas sprendimas akredituoti ribojamai, o tai reiškia, kad studentai į šias studijų programas šiemet nebus priimami. Tai sudaro 30 proc. visų universitetinių pirmosios pakopos studijų krypčių.
199 akredituotose arba akredituotose su papildomomis sąlygomis kryptyse bus vykdomos 352 studijų programos.
Susitraukė ir magistro studijų plotai. Stojantieji nebegalės rinktis 75 krypčių (tai sudaro 25 proc. magistro studijų krypčių), nes jos akredituotos ribojamai. Šiose kryptyse vykdomos 125 studijų programos, kurios nebebus įtrauktos į šių metų priėmimą.
Laikinai akredituotos 158 antrosios pakopos (magistro) studijų kryptys ir 313 studijų programų sudaro 53 proc. antrosios pakopos studijų krypčių ir 59 proc. studijų programų. Akredituotos su papildomomis sąlygomis 63 magistro studijų kryptys. Šiose kryptyse įregistruotos 125 programos.
Vertinant kolegines studijas buvo nagrinėjama 219 studijų kryčių ir 304 studijų programos.
Laikinai akredituotos 128 studijų kryptys, tai sudaro 58 proc. visų studijų krypčių.
Sustabdomas 10 studijų programų vykdymas. Toliau bus tęsiamos 294 studijų programos. Vykdomų studijų krypčių kolegijose sumažėjo nuo 219 iki 211.
„Masiškas aukštasis mokslas padarė tai, kad kokybės kartelė krito. Remiantis ankstesniu vertinimu, kai akredituodavome maksimaliam šešerių metų laikotarpiui arba trejiems metams, tik apie pusę programų būdavo akredituojama šešeriems metams. O tai labai nedidelis procentas, palyginti su kitomis Europos šalimis. Ir šis rodiklis negerėjo. Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos nesiekia kokybės, netobulėja. Juolab kad buvo tokių programų, kurios du kartus iš eilės buvo akredituojamos trejiems metams. O tai ekspertų siunčiamas rimtas signalas“, – svarstė N.Skaburskienė.
Tiesa, naujausio vertinimo rezultatai rodo, kad kai kurių studijų krypčių nepalietė griežta ekspertų ranka.
Kaip aukščiausios kokybės studijas Lietuvoje N.Skaburskienė nurodė mediciną, tarkime, odontologiją.
„Taip pat informatikos studijos. Dar jų nebaigę studentai graibstomi darbdavių, jau nekalbant apie absolventus. Vadinasi, aukštosios mokyklos suteikia tokių bazinių žinių, kad studentai gali prisitaikyti bet kokioje darbo vietoje. Žinoma, kartais tai tampa bėda, mat jauni žmonės įsitvirtina darbo rinkoje ir meta mokslus. Vis dėlto ateityje diplomo neturėjimas kartais pakiša koją“, – kalbėjo SKVC vadovė.
Ką ekspertė patartų tiems, kurie šiuo metu priima svarbų sprendimą?
„Raginame moksleivius nesirinkti studijų pagal miestą, kuriame yra aukštoji mokykla. Mat kol kas jaunimui svarbiausi atrodo šie kriterijai – vieta ir studijų programos pavadinimas. O tai neturėtų būti pagrindiniai kriterijai. Pagalvokite, kas jums artima, kas išties jus domina ir tik pagal tai rinkitės studijų programą“, – pabrėžė N.Skaburskienė.
Ji siūlė būtinai pasidomėti, kaip pasirinkta studijų kryptis įvertinta ekspertų. Tai galima padaryti SKVC svetainėje.
„Verta apsilankyti ir pačiose aukštosiose mokyklose. Studijos nėra tik profesijos įgijimas, tai platesnis aukštasis išsilavinimas, tai galimybė atskleisti savo meninius, sporto gebėjimus. Svarbu žiūrėti į turinį giliau, o ne tik į pavadinimo formuluotę rinkodaros tikslais“, – įspėjo N.Skaburskienė.
