Ar T. Langaitis bėgo iš Seimo vengdamas apkaltos?

2018 m. kovo 14 d. 09:46
Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
Ar dabar jau buvęs parlamentaras, konservatorius, „Baltųjų pirštinių“ judėjimo iniciatorius Tadas Langaitis skubėjo pasitraukti iš Seimo siekdamas išvengti jam gresiančios apkaltos? Apie tai, bendraudami su LRT.lt, užsiminė politologas Raimundas Lopata ir Seimo vicepirmininkas, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Gediminas Kirkilas.
Daugiau nuotraukų (4)
Konservatorių lyderis Seimo narys Gabrielius Landsbergis, prieš Seimo rinkimus 2016 m. paskelbęs partijos atsinaujinimo ir atsijauninimo erą, tvirtina, kad T. Langaičio sprendimas atsisakyti parlamentaro mandato ir Mykolui Majauskui pareikšti su juo bendravusių prieš maždaug penkerius metus pilnamečių moksleivių kaltinimai, esą jis prie jų seksualiai priekabiavo, partijai neturėtų pakenkti.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad tokia situacija gali pasinaudoti politiniai oponentai: „Mes neatsisakome savo atsinaujinimo idėjos ir nemanome, kad ji dėl T. Langaičio ir M. Majausko istorijų galėtų žlugti, tik negalėčiau paneigti, kad politiniai oponentai jomis pasinaudos. Juk politinė kova vyksta nuolat.“
T. Langaitis naujos ideologijos nekūrė
G. Landsbergis LRT.lt tvirtino, kad T. Langaitis prieš Seimo rinkimus nebuvo atsakingas už naujos partijos ideologijos kūrimą. Jam, pasak konservatorių lyderio, buvo pavesta tvarkyti partijos rinkimų štabo finansus, o už politinius reikalus buvo atsakingas Dainius Kreivys.
„Nenorėčiau sumenkinti T. Langaičio veiklos prieš rinkimus, tačiau jis buvo gal vienas iš dvidešimties žmonių, kurie kūrė partijos atsinaujinimo politiką“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Tačiau jis prisipažino, kad apie T. Langaičio sprendimą pasitraukti iš Seimo sužinojęs gal tik valandą prieš paskelbiant šią žinią viešai.
„Manau, kad toks T. Langaičio elgesys nebuvo garbingas. Mano galva, didžiausia jo pasitraukimo problema ta, kad rinkėjai juo pasitikėjo, o jis, atsisakydamas Seimo nario mandato, pasielgė negarbingai. Aš laikausi pozicijos, kad rinkėjai turi žinoti, jog jie yra gerbiami “, – svarstė konservatorių lyderis.
Užtrenkęs Seimo duris, T. Langaitis liko konservatorių gretose, nes jis, anot G. Landsbergio, formaliai nepažeidė jokių partijos taisyklių. Ką ir kaip ateityje dabar jau buvęs parlamentaras galėtų veikti partijoje, anot G. Landsbergio, yra paties T. Langaičio sąžinės reikalas, tačiau tas veikimas galįs būti sudėtingas.
Lauks atsakymų iš teisėsaugininkų
Dėl M. Majauskui mestų kaltinimų galimu seksualiniu priekabiavimu G. Landsbergis nusiteikęs laukti atsakymų iš Generalinės prokuratūros.
Konservatorių lyderis planuoja šalia partijos Etikos ir procedūrų komisijos dar įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri nagrinėtų sunkiai vertinamus etikos klausimus.
Kurdami nepriklausomą etikos prievaizdų komisiją, konservatoriai norėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos konservatorių partijos, kuri visai neseniai susikūrė panašią komisiją, o jai vadovauja žmogus, nepriklausantis partijai.
Poreikis atsinaujinti dabar – ryškesnis nei bet kada
Jaunajai konservatorių kartai priklausantis Seimo narys Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad dabartinės Seimo daugumos ir vyriausybės akivaizdoje naujų idėjų ir naujos politikos poreikis yra ryškesnis nei bet kada: „Suprasdami šią atsakomybę, mes privalome tęsti savo politikos atsinaujinimo projektą ir mokytis iš patiriamų sunkumų“.
Ar teisingos įvykių vertinimo konservatorių partijoje prielaidos, apie kurias diskutuojama politiniuose kuluaruose – esą T. Langaitis suskubo trauktis iš Seimo dėl kažkokių jam gresiančių nemalonumų, o M. Majauskui mesti kaltinimai irgi gali būti ne iš piršto laužti?
„Antru atveju – visiškai taip, o pirmu – T. Langaičiui kitų nuomonės – neįdomios“, – teigė M. Adomėnas.
Partijos veteranas neatmeta ir sąmokslo
Konservatorių veteranas Seimo narys Jurgis Razma svarstė, kad, vadovaujantis sąmokslo teorijomis, M. Majausko istorija apie galimą seksualinį priekabiavimą, gali būti ir „šiek tiek dirbtinai paplėtotas atvejis“, siekiant sumenkinti partijos atsinaujinimą.
„Kita vertus, aš niekada nesureikšminau tos atsinaujinimo krypties. Manau, kad kiekvienoje atsakingoje partijoje tai turėtų būti natūralus dalykas. Mūsų partijos stiprybė ta, kad joje yra įvairių amžiaus grupių atstovų balansas. Kartais reikalinga patirtis, kartais – jaunatviškas veržlumas, nestandartinis mąstymas, naujos žinios“, – teigė J. Razma.
T. Langaičio pasitraukimo iš Seimo jis nesureikšmino. Esą jaunų žmonių gyvenimo planai gali ir keistis, o galima žala partijai, atsisakius parlamentaro mandato, perdėm sureikšminta.
„Jei iš Seimo pasitrauktų žmogus, išrinktas vienmandatėje apygardoje, būtų visai kas kita, o, kai išeina pagal sąrašą rinktas parlamentaras, nematau nieko dramatiško, nes į jo vietą ateina kitas partijos narys, esantis sąraše“, – kalbėjo J. Razma.
Rinkėjai nuodėmes gali iki kitų rinkimų pamiršti
„Jei rinkimai vyktų greitai, tai, žinoma netikėtas T. Langaičio pasitraukimas iš Seimo ir M. Majauskui mesti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo konservatorių partijai pakenktų. Tačiau rinkimai dar toli ir viskas priklausys nuo to, ar neišlįs daugiau kokių nors nemalonių istorijų ir ar žiniasklaida bei oponentai prieš rinkimus neprimins partijai ir jos rinkėjams T. Langaičio ir M. Majausko skandalų“, – vertindamas situaciją konservatorių partijoje, kalbėjo politologas Lauras Bielinis.
Jis pripažino, kad iš tos informacijos, kuri buvo skelbta viešai dėl T. Langaičio pasitraukimo iš Seimo, neįmanoma susidaryti aiškios nuomonės, kodėl jis priėmė tokį sprendimą.
Ar T. Langaičiui grėsė apkalta?
„Visos vyresnės moterys M. Majauską užjaučia. Tai nežinia, ar jį ištikusi istorija pridės jam ir partijai populiarumo, ar ne“, – svarstė politologas Raimundas Lopata.
Vertindamas T. Langaičio pasitraukimą iš Seimo, politologas pasidalijo žiniomis apie kalbas politiniuose kuluaruose: „Girdėjau kalbant, kad jis galėjo sulaukti apkaltos, nes esą važiavo į kelias komandiruotes Briuselyje, kurios sutapo su ten vykusiais renginiais apie kriptovaliutas. Tai de facto jau seniai buvo žinoma.“
Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, remdamasis žiniasklaidos pranešimais, prieš kelias savaites kalbėjo apie tai, kad T. Langaitis yra privačios bendrovės „Debitum Network Limited“ patarėjas, atsakingas už ryšius su investuotojais.
Pats T. Langaitis šią informaciją viešai buvo patvirtinęs, ir tai buvo skelbta žiniasklaidoje. Tačiau jis tvirtino, kad šią veiklą vykdo neatlygintinai.
G. Kirkilas taip pat anksčiau yra kėlęs klausimą, ar T. Langaitis nebuvo supainiojęs viešųjų ir privačių interesų, 2017 m. gruodį Seimo valdybos sprendimu vykdamas į komandiruotę Belgijoje –į diskusiją „Kriptovaliutos reguliavimas ir masiškai priimami įstatymai Europoje: privalumai ir trūkumai“. Pasak G. Kirkilo, juk T. Langaitis ir jo atstovaujama kompanija aktyviai dalyvauja kriptovaliutų versle.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.