Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį į posėdį išsikvietė ministrę Jurgitą Petrauskienę bei SKVC vadovę Norą Skaburskienę. Pastaroji komiteto posėdyje sakė, kad visos studijų programos turėjo būti akredituotos iki kovo 1-osios ir tik tada galėjo būti vykdomos.
„Pats vertinimas vyko pagal tris pagrindinius rodiklius. Universitetams buvo taikomi visi trys rodikliai: t. y. vykdomos mokslo (meno) veiklos lygio vertinimo rezultatų penkių geriausių mokslo krypties darbų vertinimo suminis įvertis už 2015 ir 2016 metus. Jis turi būti ne mažesnis, nei 1,5 balo iš 5 galimų.
Kiti du susiję su studijų programų anksčiau vykdytų vertinimų rezultatais. T. y., daugiau nei pusė vykdomų studijų programų turi būti akredituota šešeriems metams ir kryptyje neturėtų būti nė vienos studijų programos, kuri akredituota trims du kartus iš eilės“, – kalbėjo N.Skaburskienė. Kolegijoms buvo taikomi tik du paskutinieji rodikliai.
Ji pažymėjo, kad dar vertinimo proceso pradžioje aukštųjų mokyklų buvo paprašyta pateikti sąrašus tų studijų programų, į kurias jie nebeketina priimti studentų nuo 2018 metų. Sąraše nurodoma, kad aukštosios mokyklos atsisakė 263 studijų programų. Atliekant vertinimą nebuvo atsižvelgiama.
Jau anksčiau pranešta, kad laikinai akredituotos 729 studijų programos, laikinai su papildomomis sąlygomis akredituota 310 studijų programų, priėmimas ribojamas į 198 studijų programas. Kolegijų rezultatai šiuo klausimu yra geresni nei universitetų.
Prie išnykstančių studijų krypčių sąraše randama įvairiose aukštosiose mokyklose siūlomos studijų kryptys.
Pirmojoje pakopoje:
EHU: Paveldo studijos
LCC tarptautinis universitetas ir VDU: Teologija
KU ir VU: Žurnalistika
Antrojoje pakopoje:
VDU: Teologija
KU: Šokis
ASU: Agronomija
Visgi, SKVS vadovė ragina neišsigąsti. „Aukštosios mokyklos gali kreiptis pakartotinai su 2017 metų rezultatais ir pagrįsdami, kaip gerins kokybę per dvejus metus“, – sakė N.Skaburskienė, paklausta, ką gali padaryti universitetai, kad šios programos būtų vykdomos.
Kaip šlapias skuduras per veidą
Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius posėdyje teigė, kad Seimas padarė klaidą leidęs ministerijai pavaldžioms institucijoms studijų krypčių akreditavimą vykdyti iki kovo 1-osios. Anot jo, tai buvo padaryta jau tada, kai įvyko studijų mugė, būsimieji studentai pradėjo rinktis, kur sieks aukštojo išsilavinimo.
„Išpildymas viso šio sumanimo diskredituoja pačią idėją. Sisteminis įrankis kokybei siekti yra labai geras, ne pavienės programos, o jų stambesnės grupės, kryptis. Bet kai tai padaryta įvykus visoms mugėms, daliai žmonių priiminėjant sprendimus, pildant egzaminų pasirinkimus, kitus dalykus, tai vadinčiau šlapiu skuduru, o ne savalaikiu dalyku“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Tokį patį klausimą iškėlė ir studentų atstovas Kasparas Nacius, kuris pastebėjo, kad abiturientai egzaminus, kurie reikalingi stojant į norimas studijas programas, rinkosi vasario 24-ąją, o vertinimo rezultatai viešinti tik kovo 1-ąją.
„Norėčiau nuraminti ir esamus, ir būsimus studentus, kad kryptys neišnyksta. Kiekvienoje kryptyje išryškėja tos programos, tos aukštosios mokyklos, kur tos kryptys vykdomos stipriausiai“, – teigė ministrė.
Valstietis Dainius Kepenis kėlė klausimą dėl Klaipėdos universiteto. Jam nesuprantama, kodėl jame nuspręsta naikinti Šokio studijų kryptį. Arūnas Gumuliauskas sakė, kad praktiškai po viso šito vertinimo į pirmą planą iškilo „langų užkalimas“. Į tai ministrė atsakė, kad aistras galima kurstyti visada, tačiau nerimo skleisti nereikėtų.
„Aukštosios mokyklos visą eilę studijų programų pačios peržiūrėjo, arba apjungė, arba nusprendė neteikti jų priėmimui. Manau, kad tai yra pozityvus žingsnis, išryškinant sritis, kuriose jos yra stiprios. Manau, kad tai svarbi žinia, ypatingai būsimiems studentams“, – teigė J.Petrauskienė.
SKVC direktorė priminė, kad tokie vertinimo rezultatai nebuvo netikėti. Anot jos, per paskutinius kelerius metus buvo pastebima, kad tik pusė Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomų studijų programų buvo akredituotos ilgiausiam laikui, t. y. šešeriems metams.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius sakė, kad pirmiausia reikia suvokti, jog Lietuvoje kuriama vertė yra per maža, dėl to vyksta didelė migracija. Perspektyvos, pasak jo, dar prastės, jei nebūs susirūpinta aukštojo mokslo kokybe.
VDU rektorius Juozas Augutis kalbėjo, kad vertinimas studijų kryptimis, o ne sritimis, yra pažangesnis. Jam abejonių kyla dėl įstatyme parašytos normos, kad turėjo būti sukurta metodika vertinti kryptis.
„Manyčiau, kad sukūrus panašią metodiką, kaip vertinamos programos su savianalize, su išorės ekspertai, bet jau vertinamos būtų kryptys, tai būtų šuolis į priekį“, – sakė J.Augutis. Pasak jo, Lietuvos rektorių konferencijoje išsakytas siūlymas šių metų vertinimą priimti kaip signalinį, o jau kitais metais imtis uždarinėti programas, jei situacija negerės.
