Dabar ieškomas kandidatas jau penktasis, kuriam 17-oje Vyriausybėje bus siūloma tapti ministru. Netrukus po 2016-ųjų metų rinkimų ministerijos vairas siūlytas trims kandidatams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių ministrais taip ir netapo. Atkritus jiems, ministre tapo M.Vainiutė, kuri taip ir nesulaukusi kadencijos pabaigos paliko pareigas.
Sutrukdė ryšiai
Pirmajam tapti ministru pasiūlyta Dariui Petrošiui. Atrodė, kad jis jau sės į ministro kėdę, tačiau viešumą pasiekė informacija apie jo galimas sąsajas su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Apie jas prakalbo valdančiųjų atstovas Povilas Urbšys.
P.Urbšys teigė, kad prieš kelerius metus po Šviniaus ir tuometinio Tauragės vicemero konflikto pastarasis sulaukė grasinimų, kad po savaitės nebeliks šiame poste – išties po savaitės pasikeitė dauguma, o tą vicemerą pakeitė D.Petrošius tėvas Pranas Petrošius.
P.Urbšys taip pat tvirtino, kad D.Petrošius būdamas Kriminalinės žvalgybos komisijos pirmininku teikė pataisas, kurios esą buvo palankios Šviniaus aplinkos advokatui, norėjusiam grįžti į advokatūrą.
Pats socialdemokratų keltas kandidatas tokias kalbas neigė, vadino kliedesiais. Tačiau galiausiai jis atsiėmė savo kandidatūrą prisidengdamas asmeninėmis priežastimis.
Neįtiko valdantiesiems
Kandidatu 2016-aisiais buvo įvardintas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas. Nors pats politikas tada sakė, kad nori ir gali vadovauti ministerijai, rinkimus laimėję Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai buvo griežti – jo kandidatūra netinkama.
Premjeras Saulius Skvernelis kritikavo koalicijos partnerių socialdemokratų siūlomą kandidatą į teisingumo ministrus J.Sabatauską.
„Šita Vyriausybė formuojama truputį kitokiais principais, jeigu pastebėjote. Norisi naujos, jaunos kartos žmonių, kurie nebūtų susiję su tam tikru politikavimu“, – 2016-ųjų lapkritį Seime žurnalistams sakė jis.
Anksčiau 58 metų J.Sabatausko kandidatūrą sukritikavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Aš nemanau, kad šita kandidatūra galėtų būti pateikta prezidentei, nes mūsų frakcija tikriausiai matys jaunesnio ir kitokią patirtį turinčio politiko kandidatūrą“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Vairavo išgėręs
Skaudžiausiai noras tapti ministru, greičiausiai, atsirūgo Juliui Pagojui. Premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė jau buvo patvirtinę ji ministru, beliko tik duoti priesaiką, tačiau jis taip to ir nesulaukė.
Pasklidus informacijai, kad 2015-ųjų gegužę vairavo išgėręs ir buvo sustabdytas pareigūnų, bet apie tai nepranešė viešai, J.Pagojus atsiėmė savo kandidatūrą. Dar prieš jam traukiantis premjeras S.Skvernelis tikino, kad darbo tęsti jaunasis ministras negali.
Virš paskirtojo teisingumo ministro vis juodesni debesys ėmė kauptis tiesiog akyse. Prezidentė pareikalavo, kad S.Skvernelis iš naujo įvertintų aiškėjančias naujas pernykščio įvykio aplinkybes, kurios šalies vadovę nemaloniai nustebino.
Tiesa, Dalia Grybauskaitė pripažino, jog jai buvo žinomas faktas, kad kandidatas į ministrus yra praradęs teisę vairuoti, bet konsultuojantis dėl jo skyrimo ši informacija esą nebuvo lemianti.
Dėl vairavimo išgėrus ir bandymo išvengti nuobaudos kritikos sulaukęs socialdemokratas J.Pagojus atsistatydino ir iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigų ir sustabdė narystę partijoje.
Nevaldė situacijos
Ketvirtoji ministre pasiūlyta M.Vainiutė šiame poste praleido daugiau nei metus. Nors ji ėmėsi reformų, jos kėdė per šį laiką drebėjo ne kartą. Paskutinis smūgis buvo premjero patarėjo Skirmanto Malinausko ir pirmosios apie betvarkę Kalėjimų departamente prabilusios, o po to Teisingumo ministerijoje auditore įsidarbinusios Rasos Kazėnienės spaudos konferencija.
R.Kazėnienė joje prabilo apie tai, kad yra persekiojama, o ministro pirmininko patarėjas teigė, kad ministrė M.Vainiutė nevaldo situacijos ministerijoje, o sprendimus priima ne ji, o viceministras Raimondas Bakšys.
Be to, teigta, kad R.Bakšys abejojo R.Kazėnienės kompetencija ir siūlė jai trauktis iš pareigų Teisingumo ministerijoje. Pats viceministras visus jam mestus kaltinimus neigė, tačiau netrukus jis pranešė atsistatydinantis iš einamų pareigų.
Dieną po to apie pasitraukimą, po susitikimo su S.Skverneliu, pranešė ir M.Vainiutė.
„Darbo pradžia buvo sunki, nes politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje žmonės buvo deleguoti, aš neturėjau galimybės pasirinkti savo asmenis. Tai darbą labai apsunkino.
Aš negalėčiau pasakyti, kad tie žmonės buvo vienaip ar kitaip nusiteikę. Tačiau jei tai būtų žmonės iš mano aplinkos, kurie man buvo daugelį metų pažįstami, viskas būtų buvę kitaip, nes tie žmonės man nebuvo pažįstami“, – teigė besitraukianti ministrė.
