„Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatyta tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala“, – tokį nutarimą vakar paskelbė Konstitucinis teismas (KT).
Tiesa, KT pripažino, kad Vyriausybės įstatyme nesureguliuota ministrų materialinė atsakomybė.
Kompensacija – iš biudžeto
Į R.Palaičio piniginę valstybė pradėjo žvalgytis Valstybės kontrolei nustačius, kad dėl neteisėto tuomečio ministro įsakymo Valstybės tarnybos departamento vadovo Osvaldo Šarmavičiaus atleidimas biudžetui kainavo kiek daugiau nei 200 tūkst. litų (apie 60 tūkst. eurų).
R.Palaitis teigė, jog taip buvo pasielgta todėl, kad departamento direktorius blogai dirbo ir nepakluso nurodymams, be to, darbo metu dėstytojavo vienoje aukštojoje mokykloje.
Tačiau visų instancijų teismai nustatė, kad O.Šarmaitis buvo atleistas neteisėtai, ir jį grąžino į pareigas.
Teisėjai buvo suabejoję
R.Palaičiui pateiktą ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad valstybės biudžetui padarytą žalą turėtų atlyginti buvęs ministras, tačiau žalos dydį sumažino iki beveik 16 tūkst. eurų.
Su tokiu sprendimu nesutikęs R.Palaitis pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Buvęs ministras aiškino, kad jam, kaip politikui, turėjo būti taikomas ne Valstybės tarnybos, o Vyriausybės įstatymas.
LVAT teismas suabejojo, ar neteisėtai pavaldinį atleidęs ministras turėtų atlyginti valstybei padarytą žalą, ir prieš metus dėl to kreipėsi į Konstitucinį teismą.
LVAT teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymas negali būti taikomas išrinktiems arba į pareigas paskirtiems valstybės politikams, taip pat ir ministrams, tačiau, teisėjų manymu, ministras asmeniškai atsakingas už ministerijos vidaus administravimą.
Gali būti daugiau ieškinių
Po KT išaiškinimo R.Palaičiui gali būti pateikta ir daugiau ieškinių.
Dėl esą netinkamai atliekamų pareigų tuometis vidaus reikalų ministras 2012 metais yra atleidęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
Abiem atvejais teismai nustatė, kad šie pareigūnai buvo atleisti neteisėtai, ir iš valstybės biudžeto jiems buvo išmokėtos šimtatūkstantinės sumos.
Spėjo, kad istorija užsitęs
„Neradęs teisinio pagrindo, kaip iš ministro išieškoti pinigų, LVAT kreipėsi į Konstitucinį teismą. Jis atsakė, kad pagrindo tam užtenka. Jei bus noro, prokurorai toliau galės ieškoti pinigų“, – vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Palaitis, tiesa, KT sprendimą įvertinęs kaip teisingą.
„Manau, kad tuomet elgiausi teisingai. Jei dabar pasikartotų tokia pat situacija, aš vėl atleisčiau savo pareigas sabotuojantį ir politikuojantį valstybės tarnautoją“, – teigė buvęs vidaus reikalų ministras.
Tačiau, anot R.Palaičio, prokurorai neturėtų imtis vykdyti selektyvaus teisingumo ir atsakomybės principų taikyti visiems vienodai: „Tokių atvejų kaip mano yra labai daug ir dar daugiau jų bus ateityje.“
Buvęs ministras mina teismų slenksčius jau šešerius metus ir sakė, kad KT sprendimas dar nereiškia istorijos pabaigos: „Žeminamas mano orumas, menkinamos dalykinės savybės. Ateityje teks pagalvoti apie kreipimąsi į teismą dėl kompensacijos už šią žalą.“
Paklaustas, ar neketina kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, R.Palaitis tokios galimybės neatmetė: „Strasbūro teismas dažnai nagrinėja bylas, susijusias su ilgai trunkančiais teismų procesais.
Šiuo metu Lietuvos teismuose procesai vyksta jau šešerius metus, jei prasidės dar vienas procesas, viskas tikrai užsitęs iki 8–9 metų ir tai bus rimtas pagrindas kreiptis į Strasbūro teismą.“
