Būtina speciali komisija
Nacionalinis diktantas LAB šiemet taip pat buvo rašomas jau 11-ąjį kartą. Regėjimo negalią turintys žmonės diktantą rašo tuo pačiu metu kaip ir visi kiti diktanto dalyviai, skirtumas tik tas, kad diktuojamo teksto įrašas būna klausomas du kartus. Kodėl tokios išskirtinės sąlygos? Paprasta: Brailio mašinėlių klavišų keliamas garsas kartais trukdo išgirsti diktuojamą tekstą, tad klausant pirmą kartą lengva praleisti žodį ar frazę.
Brailio raštu rašytiems diktantams taisyti, žinoma, būtina speciali komisija, tad LAB kasmet susirenka Brailio rašto žinovai, kurie kruopščiai patikrina tekstus ir rezultatus praneša nacionalinio diktanto organizatoriams. Vis dėlto, siekiant nešališko vertinimo, jei neregys arba silpnaregis patenka į antrą turą, po jo diktantą tikrina jau dvi komisijos. Iš pradžių Brailio raštą mokantys žmonės patikrina dalyvio darbą, tada siunčia nacionalinio diktanto organizatoriams, pastarieji pasikviečia kurį nors narį iš Brailio rašto žinovų komisijos ir diktantas būna tikrinamas antrą kartą.
Rašo ir moksleiviai, ir sportininkai
Šiais metais pirmame konkurso ture dalyvavo septyni regos sutrikimų turintys dalyviai, panašiai regos negalią turinčių dalyvių į LAB susirenka kasmet. Du iš jų diktantą rašė kompiuteriu, keturi – Brailio raštu, o viena dalyvė – padidinto šrifto raštu. Buvo ir studentų, ir sportininkų bei kitų profesijų atstovų. Kadangi nuo praeitų metų diktantas rašomas darbo dieną, jį savo mokykloje rašė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centro moksleiviai.
Šiuolaikinis jaunimas labai domisi informacinėmis technologijomis, jos išties palengvina neregio ir silpnaregio gyvenimą, todėl nenuostabu, kad ir diktantą kai kurie jaunuoliai renkasi rašyti kompiuteriu. 2016 metais pradžią tam davė du jaunuoliai. Diktantą kompiuteriu tąkart rašęs regos negalią turintis Vilius Kasmočius neslepia, kad technologijos vis dažniau pakeičia įprastas rašymo priemones: „Kuo toliau, tuo daugiau nereginčių abiturientų valstybinius egzaminus rašo kompiuteriu su išjungta teksto redagavimo funkcija, todėl pagalvojau, kad tokia galimybė gali būti įmanoma ir rašant nacionalinį diktantą“, – pasakoja V. Kasmočius.
Pasak LAB Vartotojų aptarnavimo centro vadovės Janinos Vileikienės, iš pradžių nacionalinio diktanto organizatoriai, žinodami, kad kompiuterinės rašymo programos turi redagavimo funkciją, su tokia galimybe ne itin noriai sutiko, tačiau išeitis buvo rasta. Kompiuterinė programa „Notepad“ neturi teksto redagavimo funkcijos, todėl ji ir naudojama rašant diktantą. Anot J. Vileikienės, laikui bėgant dėl diktanto rašymo kompiuteriu nerimo niekam nebekilo. „Nacionalinio diktanto organizatoriai mumis pasitiki“, – džiaugiasi darbuotoja.
Nacionalinis diktantas kartu yra ir puiki proga prisiminti Brailio raštą. Nors daugumos neregių ir silpnaregių gyvenime kompiuteris tampa vis didesniu pagalbininku, pasitaiko tokių atvejų, kai Brailio mašinėlė tik per diktantą trumpam grįžta į neregio pasaulį. Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės narys Mantas Brazauskis sako, kad nacionalinis diktantas yra puiki proga prisiminti Brailio raštą, kuris šiame technologijų amžiuje užima vis mažiau vietos. „Neturime marinti Brailio rašto ten, kur jo galima nemarinti, ir nors kartą per metus turime rasti progą, kur galima jį prisiminti“, – tikina M. Brazauskis.
Būta ir diktanto laureatų
Regos negalią turintys dalyviai varžydamiesi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lietuvių kalbos gerbėjai ne kartą įrodė, kad jų gretose raštingų lietuvių netrūksta. Viena iš jų – Brigita Narmontaitė. Mergina diktantą rašo nuo 2014-ųjų, kelis kartus yra patekusi į antrą turą, o 2015-aisiais moksleivių kategorijoje visoje Lietuvoje užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanota prezidentūroje.
Šiais metais Brigita dalyvauja nebe kaip moksleivė, o kaip suaugusioji – pernai rugsėjį ji įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame šiuo metu studijuoja klasikinę filologiją. Anot Brigitos, šiais metais Juliaus Sasnausko tekste „Vienkartinumas“ buvo sunkiausia atskirti pastraipas: „Labai sunku nuspėti, kur autorius nori pradėti kitą pastraipą, juk kiekvieno rašytojo fantazija beribė“, – teigia mergina.
Šiuo metu visi dalyviai nekantriai laukia pirmo turo rezultatų ir tikisi, kad kaip ir kiekvienais metais, kuris nors regos negalią turintis dalyvis pademonstruos neeilinius raštingumo gebėjimus.
