Vienas ryškių naujosios kartos dešiniajame sparne atstovų, per stebėtinai trumpą laiką padaręs karjerą partijoje ir tapęs jos vedlio G.Landsbergio patikėtiniu, dabar patetiškai aiškino nusivylęs politika.
Bet tikrųjų tokio žingsnio priežasčių greičiausiai reikėtų ieškoti ten, iš kur šis veikėjas ir atėjo į politiką, – versle. Nuo jo praktiškasis T.Langaitis nebuvo nutolęs ir Seime. Teigiama, jog politikas dirbo kriptovaliutų verslu užsiimančios bendrovės, kuri su juo ir susijusi, patarėju. Taigi galėjo naudotis Seimo nario mandatu kaip priemone užsiimti kuo geresnes starto pozicijas versle, žengiančiame ir į Lietuvą.
Negana to, garsiai aptariamos prielaidos, jog su T.Langaičiu susijusios bendrovės užkliuvo teisėsaugai ir jis dabar tiesiog bėga nuo galimos apkaltos.
Net G.Landsbergis buvo priverstas pripažinti, kad jo ginklanešys pasirinko ne politiką, o verslą. Dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis buvo daug griežtesnis – prisiminė, jog T.Langaitis į partiją atėjo per senbuvių galvas, ir paskelbė, kad po šio akibrokšto jis turi palikti konservatorių gretas.
Bet kur principingieji lyderiai buvo, kai savo rankomis traukė šį veikėją į savo gretas?
Kad ir kaip būtų, tai spjūvis ne tik T.Langaičio, bet ir šiuo metu atsigavusių konservatorių rinkėjams. Kartu tai kamuoliukas visoms antipartine retorika ir protestu prieš tradicinę politiką savo kelią grindžiančioms jėgoms.
Iškalbinga tai, jog šią savaitę panašia netektimi pakvipo ir valdančiojoje vadinamosios naujos kartos profesionalų stovykloje.
Atrodo, teisingumo ministrė M.Vainiutė pradėjo skaičiuoti paskutines dienas savo poste, kai prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, jog ministerijos vadovė nevaldo padėties, o jos kompetencija kelia abejonių.
Tai, ką dabar pasakė šalies vadovė, pati paskyrusi ministre šią nepartinę, tik formaliai socialdemokratams atstovavusią ir nekompetentingą veikėją, buvo matyti nuo pirmųjų jos darbo dienų.
Ko gero, poste ją iki šiol saugojo tik premjero natūralus nenoras prarasti ministrą, kita vertus, gal tokia politiškai bejėgė figūra tam tikra prasme naudinga pačiam S.Skverneliui.
Tačiau trečiadienį kritikos strėlė į M.Vainiutę smigo iš premjero pastogės. S.Skvernelio patarėjas S.Malinauskas staiga surengė triukšmingą spaudos konferenciją, kurioje apkaltino ministrę ir viceministrą R.Bakšį sąmoningu trukdymu kovoti su korupcija.
Kad būtų svariau, patarėjas pasitelkė Teisingumo ministerijoje auditore dirbančią R.Kazėnienę. Ji išgarsėjo, kai dirbdama Kauno tardymo izoliatoriuje kolegas ir įstaigos vadovybę apkaltino korupcija.
Tuomet kilus didžiuliam triukšmui iš postų išlėkė Kalėjimų departamento vadovybė, o R.Kazėnienė kaip nacionalinė didvyrė buvo paskirta kalėjimus kontroliuojančios Teisingumo ministerijos auditore, kad toliau galėtų šią sistemą valyti.
Šią savaitę principingoji moteris vėl garsiai prabilo apie tą patį – ministerijos vadovybė esą tyčia vilkina jos aptiktų korupcijos pūlinių kalėjimų sistemoje operaciją. Negana to, ko gero, tie patys korupcionieriai, kuriuos dangsto politikai, ėmė persekioti jos šeimą.
Tiesa, užkulisiuose šnekama, jog drąsius R.Kazėnienės pareiškimus skatina ir politiniai motyvai, nors auditorė tokius samprotavimus neigia.
Atskira kalba – apie S.Malinausko elgesį. Ko gero, neregėtas dalykas, kad Vyriausybės vadovo patarėjas, savo viršininkui atostogaujant, imtų versti iš posto ne tik viceministrą, bet ir ministrą. Be to, patarėjas pagrasino palikti pareigas, jei grįžęs iš atostogų premjeras tuojau pat neatleis iš pareigų viceministro R.Bakšio.
Nors S.Malinauskas aiškino, kad šios savaitės jo veiksmai tikrai suderinti su S.Skverneliu, vis dėlto atrodo, kad šio patarėjo demaršo labiau laukė Prezidentūra. Ji iškart sureagavo į spaudos konferenciją ir pasinaudojo proga įspirti Vyriausybės vadovui, su kuriuo pastaruoju metu konfrontuoja.
Dabar bus įdomu stebėti, kaip pirmadienį grįžęs į darbą pasielgs premjeras. Ar S.Skvernelis nuritins tiek teisingumo ministrės, kuri pati atsisakė pasitraukti, tiek viską neigiančio viceministro galvą? Gal nepasigailės ir patarėjo skiauterės? O gal ims ir paliks visus?
Kad ir kaip būtų, profesionalų Vyriausybės vadovas atsidūrė gana keblioje padėtyje, juolab kad kova su korupcija smarkiai pakvipo politika.
Politikos ratilai sklinda ir įsismarkavusiame mūšyje dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos bei jos pirmininkės L.Matjošaitytės skalpo.
Regis, nei opozicijai, nei Prezidentūrai ne itin įdomu, ar pernai komisija išties nustatė galimus mokesčių vengimus valstiečiams ir jų vedliui R.Karbauskiui reklamuojantis už pastarojo valdomo Agrokoncerno pinigus, ar būtent dėl to rinkimų prievaizdai buvo sumanę kreiptis į mokesčių inspektorius ir ar komisijos vadovė tyčia nukišo tą siūlymą į stalčių.
Užuot pirmiausia pareikalavęs, kad tas tyrimas būtų paviešintas, R.Karbauskis užsipuolė komisiją, o jos narius ir buvusį pirmininką Z.Vaigauską paskundė prokurorams dėl to, jog jie neva tyčia vilkino šiuos tyrimus.
Beje, prokurorai turės ir daugiau darbų. Mat R.Karbauskis paprašė jų ištirti visus žemės įsigijimo reikalus per pastaruosius dešimtmečius.
Taip valstiečių vedlys atsakė į opozicijos planus imtis atitinkamo parlamentinio tyrimo, kurio taikiklyje būtų jo verslas.
Stebint visus šiuos manevrus, opozicijos ir valdančiųjų nuopuolius telieka konstatuoti, kad politikoje, kaip ir gamtoje, pavasariu nekvepia.
