Ar už labai sėkmingas reformas „Lietuvos geležinkeliuose“ liaupsinamo susisiekimo ministro Roko Masiulio visi bendražygiai – tikrai krištolinio skaidrumo pertvarkų apaštalai?
Tokį klausimą kelia buvusio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo karjeros vingiai.
Praėjusių metų pabaigoje, padirbėjęs vos metus ryžtingųjų reformatorių komandoje, G.Bakanas paliko postą, o netrukus išniro geležinkelių transporto įmonėje, kuri priklauso vieno turtingiausių Estijos verslininkų, siejamo ir su Rusijos oligarchais, verslui.
Ar iš strateginės Lietuvos įmonės svetur taip greitai iškeliavęs G.Bakanas nepažeidė įstatymų, pradėjo aiškintis ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Komandoje – visi savi
Ryžtingi chirurgai, be ceremonijų perrėžę ilgus metus tvinkusį korupcijos pūlinį „Lietuvos geležinkeliuose“. Tokia aureolė buvo užkabinta virš prezidentei Daliai Grybauskaitei ištikimo susisiekimo ministro R.Masiulio ir jo bendražygių galvų.
Kartu su R.Masiuliu į „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkymą kibo naujuoju generaliniu direktoriumi paskirtas jo patikėtinis Mantas Bartuška.
Pastarasis, kaip ir R.Masiulis, yra dirbęs kompanijoje „Ernst & Young“, taip pat valstybės įmonėje „Klaipėdos nafta“, buvo jos vadovas.
O „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotoju tapo irgi tos pačios aplinkos žmogus G.Bakanas. Nuo 2012 metų jis užėmė įvairius postus „Klaipėdos naftoje“, o prieš tai daugiau nei dešimtmetį dirbo analitiku Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Naujas iššūkis – svetur
Kai pernai G.Bakanas staiga paliko „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo postą, šis žingsnis konkrečiau nebuvo paaiškintas.
Buvo kalbama, kad pagrindiniai darbai pertvarkant sistemą esą jau atlikti, todėl patyręs reformų karys greičiausiai išėjo ieškoti naujų iššūkių.
Netrukus paaiškėjo, kokie tai iššūkiai. Šių metų sausį G.Bakanas tapo geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ antrinės įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu.
Šios bendrovės priklauso Estijos bendrovei „Skinest Group“, užsiimančiai geležinkelių ir transporto verslu ne tik Estijoje, bet ir kitose Baltijos bei viso regiono šalyse.
Bendrovės vadovo šešėliai
Pagrindinis „Skinest Group“ akcininkas – vienas turtingiausių Estijos žmonių, rusų kilmės verslininkas Olegas Osinovskis.
Šis veikėjas, anksčiau darbavęsis Kazachstane bei Rusijoje, dabar tvirtai įleidęs šaknis ne tik Estijos versle, bet ir politikoje. Vienas jo sūnų, aktyvus Estijos politinio elito atstovas, buvo švietimo ministras.
O.Osinovskio veiklą lydi ir šešėliai. Iki šiol tęsiasi teismo procesai dėl Latvijos ir Estijos specialiųjų tarnybų pareikštų įtarimų, kad verslininkas davė pusės milijono eurų kyšį Latvijos geležinkelių vadovams už jo verslui palankius sprendimus.
Rusijos ir Estijos žiniasklaidoje taip pat braižomos O.Osinovskio sąsajos su Rusijos oligarchais, artimais Kremliui, pirmiausia su „Severstal“ savininku Aleksejumi Mordašovu, kuris esą dabar yra atsidūręs ir JAV taikiklyje.
Apie tai, kad O.Osinovskis gali būti Rusijos milijardierių globotinis ir statytinis, yra rašęs įtakingas Estijos dienraštis „Postimees“.
Pats verslininkas tokius įtarimus neigia.
Tiria etikos sargai
Estijos verslininko bendrovę galima laikyti viena „Lietuvos geležinkelių“ konkurenčių daugelyje veiklos sričių.
Tuo metu iš Lietuvos įmonės išėjęs G.Bakanas galėjo išsinešti ir svarbios informacijos apie jos veiklą – tarifus, klientus, strategiją.
Todėl mūsų šalies politikams kilo abejonių, ar taip staiga pakeisdamas darbovietę buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vienas vadovų nepažeidė įstatymų reikalavimų išlaikyti vienų metų vadinamojo atvėsimo terminą.
Būtent dėl to G.Bakaną Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai neseniai apskundė Seimo narys ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Etikos sargai nusprendė imtis tyrimo.
Įmonė – tarp itin saugomų
Bet kokiu atveju G.Bakano perėjimas dirbti pas „Lietuvos geležinkelių“ konkurentus atrodo gana kurioziškas, ypač turint galvoje, kad ši mūsų valstybės įmonė yra laikoma labai svarbia.
Būtent todėl statomi barjerai, kad iš jos nenutekėtų jokia slapta informacija, be to, ji itin saugoma nuo bet kokių išorės veiksnių.
Antai užvakar „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su keliolika įvairių institucijų bei tarnybų, tarp kurių buvo kariuomenės, „Aro“ pajėgų atstovai, surengė didelio masto pratybas, per kurias imituotas Rusijos antpuolis pasitelkiant ir kibernetines atakas.
Nelinkę daugžodžiauti
Tuo metu apie buvusio generalinio direktoriaus pavaduotojo netikėtą atsiradimą šešėlių gaubiamoje Estijos bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ nelinkę daugžodžiauti.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas „Lietuvos rytui“ tepasakė, jog G.Bakanas aktyviai ir entuziastingai dirbo įmonėje, todėl įtarti, kad jis pastarąjį manevrą buvo suplanavęs iš anksto, nėra pagrindo.
„Čia mes tiesiog nieko negalime pasakyti – tai buvo G.Bakano asmeninis sprendimas. O tai, ką jis veikia palikęs „Lietuvos geležinkelius“, nuo mūsų nepriklauso ir negali priklausyti“, – sakė M.Dubauskas.
Liejosi ne tik pagyrimai, bet ir kritika
Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veikla, kurią viešai laimino ir susisiekimo ministras R.Masiulis, ir prezidentė D.Grybauskaitė, sulaukė ir kritikos.
Užkulisiuose buvo kalbama, kad naujasis bendrovės vadovas M.Bartuška esą labiau užsiima viešaisiais ryšiais, skelbdamas apie didžius, bet nerealius planus, be to, savinasi sėkmingus projektus, kuriuos pradėjo dar senoji vadovybė.
Be to, buvo priekaištaujama, kad kai kurie anksčiau numatyti svarbūs darbai ėmė strigti. Tarkime, buvo atšaukti konkursai dėl europinės vėžės iki Kauno terminalo, o naujų sėkmingai nesugebėjo surengti, taigi tos vėžės tiesimas smarkiai vėluoja.
Bene labiausiai kritikuojami susisiekimo ministro ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmai skaidant įmonę pagal jos veiklas, kaip to esą reikalauja Europos Sąjunga.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad iš tiesų tokie planai slepia galimus korupcinius interesus. Esą bendrovę išskaidžius į atskiras įmones pelningiausią jos veiklą – krovinių vežimą – kėsinamasi privatizuoti, o nuostolingas veiklas toliau palikti valstybei.
Tiesa, Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovai tokius įtarimus atmeta, kritiką vadindami buvusiųjų kerštu.
