Vienoje metalo laužo supirktuvėje žalvarinę memorialinę lentą pastebėjęs ir ją paveldosaugininkams atnešęs klaipėdietis Ričardas Malkus jiems pateikė tikrą galvosūkį.
Lenta turėjo būti skirta pritvirtinti ant pastato, kuriame 1940 metais pašto tarnautoju dirbo 1912 metais gimęs „Jaunosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas Edmundas Šaltis.
Jis Rainių miškelyje (Telšių r.) sovietų buvo nužudytas 1941 metų birželio 24 dieną.
Lenta gerai išsilaikiusi
„Akivaizdu, kad šiuolaikiška lenta buvo pagaminta Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybę 1990 metais. Žalvaris nenublukęs, tad aišku, kad lenta ant pastato galėjo būti ir nepritvirtinta.
Tačiau tvirtinimo žymės – metale įsirėžę žiedukai aplink kampuose esančias skyles – buvo matyti“, – pasakojo radinį priėmęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Paštą sunaikino gaisras
Kas šią lentą užsakė? Kokiam pastatui ji buvo skirta? Kodėl ji taip ir nebuvo pakabinta?
Vytauto ir Jūratės gatvių kampe (šioje vietoje dabar yra fotoateljė) paštas veikė iki 1938 metų Palangos gaisro. Jo metu paštas sudegė visiškai. Gaisras buvo toks stiprus, kad išsilydė seife buvusios sidabro monetos.
Jau kitą dieną paštas buvo įkurtas Palangos valsčiaus savivaldybėje, o vėliau – po gaisro išlikusiame gyvenamajame name priešais bažnyčią Vytauto ir Kretingos gatvių kampe. Dabar šioje vietoje stovi memorialas kare žuvusiems sovietų kariams.
Tuo pačiu metu sudegusios gimnazijos vietoje šalia bažnyčios buvo sparčiai statomas naujas pašto pastatas, kuriame pašto skyrius veikia ir iki šių dienų.
Apie norą įamžinti nežinoma
Pasak Lietuvos pašto istorijos žinovo Ričardo Vainoros, 1940 metais iki vasaros paštas jau veikė naujame pastate.
Vadinasi, memorialinė lenta turėjo būti tvirtinama prie jo.
Greičiausiai politinio kalinio atminimo įamžinimu kažkas pasirūpino po 1990-ųjų. Tačiau iki 2010 metų Palangos paštui vadovavę darbuotojai neprisiminė, kad kas nors būtų taręsis dėl galimybės ant pastato fasado pritvirtinti memorialinę lentą.
Kad būtų sulaukta tokių prašymų, neprisiminė nei pirmasis Palangos meras Rimantas Mikalkėnas, nei tuometis miesto tarybos pirmininkas Bronius Martinkus, nei po 1990 metų Lietuvoje atsikūrusios „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos tuometinis vadovas Stanislovas Buškevičius.
Tačiau kas E.Šalčiui skirtą žalvarinę memorialinę lentą galėjo užsakyti ir už jos gamybą mokėti nemažus pinigus, jei dėl įamžinimo su niekuo nebuvo susitarta?
Paveldosaugininkai tikisi, kad atsilieps žmonės, galintys suteikti apie tai informacijos.
