EHU antradienį pranešė, kad jo skyrimui į pareigas vienbalsiai pritarė universiteto visuotinis dalininkų susirinkimas.
Pasak aukštosios mokyklos pranešimo, profesorius S. Ignatovas yra tarptautiniu mastu pripažintas egiptologas, parašęs tokias knygas kaip „Klasikinio Egipto morfologija“, „Senovės egiptiečių išmintis“, „Faraonų Egiptas“, „Papirusas neauga ant akmens“, „Dievo kūnas“ bei daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, skirtų Senovės Egipto lingvistikos, istorijos ir religijos problematikai.
Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministro pareigas jis ėjo 2009–2013 metais.
S. Ignatovo akademinė karjera prasidėjo nuo Sofijos universiteto lektoriaus pareigų. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jis prisidėjo prie privataus Naujojo Bulgarijos universiteto vadovybės ir tapo Bakalaurų mokyklos dekanu. 2002–2009 metais jis buvo Naujojo Bulgarijos universiteto rektorius. Prieš ateidamas į EHU prof. S. Ignatovas vadovavo Bulgarijos egiptologijos institutui.
S. Ignatovas egiptologijos mokslų daktaro laipsnį apgynė Sankt Peterburgo valstybiniame universitete. Jis taip pat buvo Oksfordo universiteto stipendiantas. Be gimtosios bulgarų kalbos, S. Ignatovas laisvai kalba rusų, anglų ir prancūzų kalbomis bei dėsto senovės egiptiečių (koptų), asirų babiloniečių (akadų) ir senovės graikų kalbas.
Naujo rektoriaus EHU ieškojo nuo 2016 metų lapkričio, pirmasis konkursas baigėsi su laimėtoju taip ir nepasirašius sutarties. Paskelbus naują konkursą jame nugalėjo S. Ignatovas.
BNS primena, kad EHU 2017 metų pabaigoje sulaukė neigiamų Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadų, dėl to šios aukštosios mokyklos dabartinis leidimas vykdyti studijas nustos galioti 2019 metų liepą. Numatoma, kad sustiprinęs akademinį ir mokslinį potencialą EHU galėtų teikti paraišką naujam leidimui.
2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams. Naujoje ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.
„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.
Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.
EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.
EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.
Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.
