„Manau, kad ši šventė labai svarbi, ypač, kai esu iš Jono Basanavičiaus gimnazijos. Mūsų gimnazijoje šia proga buvo ypač daug renginių, ir tikrai jaučiasi, kad šiemet Vasario 16-oji yra išskirtinė, šimtmečio“, – BNS sakė eisenos dalyvė, sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos gimnazistė Aušra Pabedinskaitė.
Jaunuoliai į renginį susirinko nešini Lietuvos trispalvėmis ir Vyčiais, mokyklų vėliavomis, dauguma buvo pasipuošę tautine simbolika, kai kurie šventės dalyviai dėvėjo tautinius drabužius.
Policijos duomenimis, į eiseną susirinko 2–3 tūkst. žmonių, dauguma jų – moksleiviai, bet kartu eisenoje žygiavo ir šeimos su vaikais, jaunimas, senjorai.
Eiseną iš Katedros aikštės palydėjęs sostinės meras Remigijus Šimašius kvietė džiaugtis, kad trispalvės dabar gali plazdėti laisvai.
„Ne taip seniai, kai man buvo 15 metų, važiuojant į svečius pas tokį labai šaunų dėdę paaiškėjo, kad jis apie dešimt metų praleido lageryje dėl labai paprastos priežasties – iškėlė prie savo mokyklos tokią vėliavą, trispalvę. Šiandien mes atsinešėme trispalves ir Vyčius, jie laisvai plevėsuoja mūsų mieste, mieste, kuris beveik 700 metų yra Lietuvos sostinė“, – sakė R. Šimašius.
Susirinkusius nuo scenos pasveikino tautos patriarcho Jono Basanavičiaus personažas – jis pasidžiaugė, kad artėjant atkurtos valstybės šimtmečiui buvo rastas ir jos Nepriklausomybės aktas, bet kartu sakė, kad tai yra tik dokumentas, o svarbiausia yra nepriklausomybės idėja.
„Atėjau jums pasakyti, kad ne archyvuose, muziejuose ieškotumėt nepriklausomybės, tai svarbus dokumentas, bet iš tikro tai tik popierius, tik dokumentas. Ieškokite savo nepriklausomybės savo širdyse ir savo galvose, turite tai atrasti šiandien, jei galvojate apie mūsų šalies ateitį“, – sakė J. Basanavičiaus personažą įkūnijęs aktorius.
Vasario 16-ąją jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“ vyksta jau trečius metus iš eilės. Pajudėję iš Katedros aikštės, eisenos dalyviai pakeliui aplankys Lietuvos istorijai svarbias vietas: Signatarų namus Pilies gatvėje, kur Vilniaus Taryba pasirašė valstybės atkūrimo Aktą, Filharmoniją, kur praėjusio amžiaus pradžioje posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo, iš viso maršrute yra šešiolika objektų.
1918 metų vasario 16-ąją Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriuo paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
Vieną šio dokumento kopiją pernai Berlyno diplomatiniame archyve rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, Vokietija jį Lietuvai paskolino penkeriems metams.
