Pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklus meras įteikė dviem Lietuvoje ir toli už jos ribų gerai žinomiems vyrams. Už profesionalumą ir nuopelnus kardiochirurgijos mokslui buvo apdovanotas Rimantas Benetis, Babtų seniūnijoje gyvenantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas.
Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui I lygio Kauno rajono garbės ženklas įteiktas Lietuvos krepšinio federacijos Garbės prezidentui Vladui Garastui. Treneris dažnai lankosi Kauno rajone: skaito paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą senjorams, motyvuoja jaunimą sportuoti, konsultuoja krepšinio komandas. V. Garastas aktyviai prisidėjo prie senųjų kryžių atstatymo ir krepšinio lentų įrengimo akcijos Kauno rajono miesteliuose ir kaimuose.
Antro lygio garbės ženklu už nuoširdžią etninės kultūros veiklą ir tarptautinę jos sklaidą apdovanota Ramučių kultūros centro etnografė Jolanta Balnytė. Respublikiniame konkurse „Išausta tapatybė“ jos vadovaujamo Neveronių folkloro ansamblio „Viešia“ kostiumai pripažinti geriausiais folkloro grupės tautiniais kostiumais Lietuvoje.
Už vaiko teisių gynimą, rūpinimąsi Lietuvos vaikais ir tikėjimą jų ateitimi apdovanota labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ direktorė Vida Rainienė. „Nuoširdžiai tikiu, kad padėti vaikams yra mano gyvenimo misija, siųsta aukštesnės jėgos“, – tvirtina Vilkijoje gyvenanti moteris. Kartu su vyru ji užaugino tris savo ir penkis be tėvų likusius našlaičius, globoja dar dešimtis kitų vaikų.
Už durpininkystės plėtrą ir už rūpinimąsi Ežerėlio miesto tradicijomis trečio lygio Kauno rajono savivaldybės garbės ženklu apdovanotas UAB „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“ vadovas Giedrius Kavaliauskas.
Garbės ženklas už įgyvendintą idėją „Tautiška giesme“ sutelkti pasaulio lietuvius skirtas UAB „Marex Boats“ generaliniam direktoriui Sauliui Pajarskui, jachtos „Ambersail“ kelionės aplink pasaulį „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“ dalyviui.
Be dėmesio neliko ir švietimo atstovai: už nuopelnus ugdant jaunąją kartą trečio lygio garbės ženklas įteiktas buvusiai ilgametei Jonučių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Konstancijai Tamulaitytei.
Svečius Raudondvario dvare pasitiko įspūdinga lauko instaliacija ir pučiamųjų orkestras „Aukštyn“. Meninėje dalyje pasirodė geriausi Kauno rajono folkloro kolektyvai, prie jų prisijungė ir Lietuvą pasaulyje garsinantis duetas – atlikėja Veronika Povilionienė ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Renginį vedė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Sveikinimo žodį taręs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo visiems krašto žmonėms – žemdirbiams, amatininkams, mokytojams, medikams, verslininkams, kultūros darbuotojams, visiems, kurių pastangomis Kauno rajonas yra tarp geriausių Lietuvos savivaldybių. „Gerai, kad minėdami šią iškilią sukaktį prisimename savo istorinius simbolius – Vytį ir Trispalvę, statome paminklus tautos didvyriams. Tačiau ne mažiau svarbu atsigręžti ir į gyvuosius – į tuos, kurie kuria naujausią Lietuvos valstybės istoriją“, – kalbėjo meras.
Prieš 100 metų atkurtą Lietuvos valstybę jis palygino su šimtamečiu žmogumi – ir vienam, ir kitam teko iškęsti dviejų karų siaubą, alkį, o okupaciją, trėmimus, laidoti savo vaikus.
“Kauno rajono savivaldybės vardu man yra tekę sveikinti ne vieną mūsų krašto šimtametį. Bet žinote, ką pasakė viena senolė? Ji paaiškino, kad blogi laikai praeina, o kiek jie truks, priklauso nuo pačių žmonių.
Jei mumyse gyvens viltis, tikėjimas, jei sieksime gerovės ne tik sau, bet ir savo kaimo, miestelio, visos šalies žmonėms ir jei mums pakaks stiprybės, mes sugebėsime įveikti visus sunkumus, kaip tai sugebėjo padaryti mūsų proseneliai prieš 100 metų”, – tvirtino meras.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras raudondvariškis Leonas Milčius pastebėjo, kad Vasario 16-osios Akto signatarams buvo sunkiau, nei 1990-aisias ir pabrėžė, kad dabarties Lietuvai vis dar labai trūksta teisingumo.
„Reikia, kad žmonės savo valstybėje jaustųsi saugūs visomis prasmėmis. Ar tik mokytojo darbas turėtų būti prestižinis? O žemdirbio, valstybės tarnautojo, mediko, vairuotojo? Manau, kad bet kuris darbas turi būti prestižinis. Tik tada, kai žmonės jausis oriai, jie nepaliks Tėvynės. Šiandien mums labiausiai reikia teisingos Lietuvos“, – kalbėjo signataras.
