„Projektu siūloma nustatyti minimalų amžiaus cenzą asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tokiu būdu nepilnamečiai iki 16 metų bus apsaugomi nuo rizikos tapti priklausomais nuo lošimų, per didelės rizikos prisiėmimo netinkamai ją įvertinus“, – rašome aiškinamajame įstatymo projekto rašte.
Politikai šį sprendimą argumentuoja tuo, kad šiuo metu nėra nustatyto amžiaus cenzo asmenims, norintiems įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti loterijoje.
„Vertinant tai, jog azartiniai lošimai leidžiami fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, daroma išvada, jog siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiama visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijoje“, – problemą apibrėžia parlamentarai.
R. Karbauskio teigimu, jeigu Seimas priims pataisas, 16 metų nesulaukę asmenys negalės įsigyti ir momentinės loterijos bilietukų.
„Galės tai tėvai padaryti, jeigu norės“, – BNS tvirtino R. Karbauskis.
Pasak jo, už loterijų bilietų pardavimą jaunesniems kaip 16 metų asmenims turėtų būti baudžiami tik pardavėjai.
„Vaikas negali būti baudžiamas, čia galima kalbėti tik apie nuobaudas tiems, kurie parduoda, nepatikrinę jo amžiaus“, – sakė R. Karbauskis.
Pataisų autorių teigimu, „faktinė situacija“ rodo, kad vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios, anot jų, „yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma“.
Panaši praktika taikoma ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje loterijos bilietus galima įsigyti ne jauniems, kaip 16 metų asmenims. Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų, o kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose taikomas 21 metų amžiaus cenzas.
Problemos nėra
Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas išplatintame komentare sakė, kad tokios problemos nėra.
„Nėra teisinga ir tikslu gretinti loterijas ir azartinius lošimus. Tai yra skirtingi žaidimai, jie iš esmės skiriasi azartiškumu. Skirtumą iliustruoja ir statistika. Lietuvoje daugiau nei 2 tūkst. žmonių yra pateikę prašymus apriboti galimybę jiems dalyvauti azartiniuose lošimuose. Dėl loterijų tokių prašymų nėra gauta visai, nors tokia galimybė yra užtikrinama. Nuolat bendraujame su psichologais, kad žmonėms būtų galimybė gauti pagalbos, kai ji reikalinga, tačiau specialistai su tokiomis situacijomis nesusiduria“, – teigė jis.
„Loterijų asociacijos nariai jau kelis metus Lietuvoje įgyvendina Europos loterijų Atsakingo žaidimo standartą. Jis numato, kad loterijos neturi būti skiriamos vaikams. Tai reiškia, kad loterijos neturi būti nukreiptos į vaikus, bilietuose neturi būti jiems skirtų simbolių, vaikai nežaidžia loterijų TV žaidimuose ir pan. Tai jau yra įgyvendinta ir loterijos Lietuvoje nėra pristatomos kaip vaikams skirta pramoga. Rinkos savireguliacija yra svarbi apsaugant loterijų dalyvius, ir Lietuvoje ji veikia. Lietuvoje vienas žmogus per mėnesį loterijoms vidutiniškai skiria apie 2,5 euro. Tai yra gerokai mažiau nei Europos vidurkis. Ir tai yra nepalyginamai mažiau, nei skiriama azartiniams lošimams. Jokia loterija niekada neįtrauks taip, kaip lošimas“, – argumentavo M.Reznikovas.
Daugiausiai nerimo loterijų bendrovėms kelia ne apribojimas vaikams dalyvauti loterijose – loterijos nėra nukreiptos į juos. Problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas. Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas, o loterijų patrauklumą vaikams jau mažina savireguliacija“, – rašė Loterijų asociacijų prezidentas.
