Kitose šalyse mokytojo profesiją renkasi geriausieji, bet Lietuva turi savo mokytojų rengimo būdą – žmonės, neįstoję į prestižines specialybes, eina į pedagogiką ir po to moko mūsų vaikus. Taip, neseniai komentuodamas idėją mokytojo profesiją padaryti prestižine, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.
V.Juškienė feisbuko tinkle pasiūlė kolegoms kaip atsaką tokiai nuomonei simboliškai iki kovo 11 dienos savo paskyros viršelius papuošti užsklanda su užrašu „MOKYTOJU BŪTI GARBĖ“.
„Lai tai būna atsakas tiems, kurie teigia, jog mokytojai – vidutinybės. Lai tai būna nerėkiantis mūsų pasakymas, kad širdies ir proto vienybė yra tai, kas padeda auginti kūrybiškas, kritiškai mąstančias, visavertes asmenybes.
Myliu visus, kurie renkasi pedagogines studijas, kurie renkasi ruošti pedagogus, kurie dirba MOKYTOJAIS“, – rašė V.Juškienė.
Tokiais viršeliais savo paskyras pasipuošė keli šimtai pedagogų. Nors, neslėpė V.Juškienė, buvo ir tokių kolegų, kurie asmenine žinute parašė palaikantys, tačiau besivaržantys tai padaryti viešai.
Taip pat mokytojai ir juos palaikantys gali naudotis grotažyme #mokytojubūtigarbė.
„Tai buvo asmeninis įžeidimas“
„Aš gyvenu pedagogika, domiuosi mokytojų gyvenimu, o ir pati esu mokytoja. Iš viešų pasisakymų matai, ką žmonės mano apie mokytojus.
Visuomet sakiau, kad kai bus nustota kalbėti apie mokytojus blogai, galėsime pradėti kalbėti apie profesijos prestižą, jaunuolių pritraukimą į pedagogines studijas.
O dabar skaitai, kai protingas žmogus viešai mokytojus vadina vidutinybėmis. Tuomet užverda kraujas. Jis kalba apie tuos, kurie jį patį mokė, kurie moko jo vaikus, mano vaikus, jis taip kalba apie mane.
Tad tai buvo ir asmeninis įžeidimas man, pasijutau pažeminta“, – kalbėjo V.Juškienė.
Tokia pozicija ją paskatino imtis iniciatyvos – keisti visuomenės nuomonę apie pedagogus.
„Tai ilgas ir sunkus kelias, kurio neįveiksi per vieną dieną, bet juk privalu pamėginti“, – sakė V.Juškienė.
Paskata to imtis tapo ir dar vienas dalykas – įvairiose socialinių tinklų mokytojų grupėse galima perskaityti dejavimų, kaip sunku pedagogams gyventi, kaip mažai mokama už jų darbą, kaip nevertinamas jų darbas.
„Kiek mes galime patys save žeminti taip kalbėdami. Juk kuo daugiau verki, kiti mato, koks tu esi menkas.
Žinoma, mokytojų prestižas yra sumenkęs, tačiau atlygis yra tik viena iš bėdų. Didelė problema – tėvų požiūris. Juk būna, kai sako: „Ko tu čia klausysi, vaike, kaip tas mokytojas nusišneka“, „durnelė“, „nusenusi“. Ir tai nėra šiaip iliustracijos. Tai realiai girdėtos frazės. O juk būtent tėvai didžiąja dalimi yra tie žmonės, kurie formuoja vaikų vertybes“, – kalbėjo didelę pedagoginę patirtį sukaupusi V.Juškienė.
Jos didžiausias užmojis – keisti pačių mokytojų požiūrį į savigarbą: „Juk kai didžiuojiesi savimi, vaikštai iškelta galva, taip tave ir vertina“. O kartu su tokia nuostota, anot pedagogės, keistųsi ir aplinkinių požiūris.
„Tai ne vien R.Kuodžio mintys“
R.Kuodžio išsakytos mintys papiktino ir praėjusių metų pabaigoje įkurto Švietimo ateities forumo (ŠAF) prezidentę, Vilniaus universiteto profesorę Viliją Targamadzę.
Pasak jos, mokytojams patiems privalu neleisti, kad juos žemintų ir, žinoma, tobulėti.
„Pati baigiau tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar LEU – red. past.), ten stojau tikrai ne todėl, kad nebūčiau įstojusi kitur. Dabar dirbu su mokytojais – tiek būsimais, tiek esamais. Aš susiduriu su daug puikių pedagogų. Tad nereikia apibendrinti visų.
Tai, ką pasakė R.Kuodis, nėra vien jo mintys. Lietuvoje gajus stereotipas apie mokytojus. Mat dažniau viešai pateikiami blogi pavyzdžiai, o geraisiais mažai kas dalijasi.
Be abejonės, yra visokių mokytojų, kaip kad ir gydytojų ar teisininkų. Be to, mokytojai rengiami ne tik LEU, bet ir VU bei Vytauto Didžiojo universitete, tad apibendrinti vien pagal LEU nereikėtų. Be to, ir LEU kai kurios studijų programos buvo akredituotos maksimaliam šešerių metų terminui, tad netekti tokio potencialo būtų labai gaila“, – kalbėjo V.Targamadzė.
Į ŠAF, kuriam ji vadovauja, susibūrusi švietimo pasaulio šviesuomenė. Viena iš ŠAF užduočių– kurti gaires, kaip užtikrinti, kad mokytojų kompetencija būtų kuo aukštesnė, profesija taptų patrauklesnė, o jų autoritetas augtų.
„Siekiame, kad visa tai taptų kūnu. Mūsų paskirtis – nustatyti problemą, ieškoti jos sprendimo ir tam sutelkti žmones. Galiausiai žmonės turi išmokti tartis ir susitarti, juk nedera dirbti tik nuo rinkimų iki rinkimų, turi būti užtikrinamas darbų tęstinumas“, – sakė V.Targamadzė.
Nurodė valdžiai, ką daryti
Anot V.Targamadzės, Lietuvos bendrojo ugdymo sistema išgyvena kelias problemas – mokytojų rengimo, nepakankamo jų kompetencijų lygio, mokytojų profesijos patrauklumo stygiaus.
Kokiomis priemonėmis siekti šių bėdų sprendimo siūlo ŠAF?
„Turime keletą idėjų. Viena iš jų – mokytojų rengimo sistemoje turėtų būti taikoma nulinė tolerancija neraštingumui, negali baigti studijų absolventai, neįgiję bazinių kompetencijų.
Būsimiesiems pedagogams būtina įgyti kuo daugiau praktikos. Po studijų bent vienus metus būtinos podiplominės stažuotės.
Reikia įsteigti mokytojų rengimo skatinimo fondą, kuris padėtų jiems išspręsti materialines ir finansines problemas studijų metais. Jei tai yra prestižinė specialybė, turime pasistengti. Juolab kad, tarkim, jaunuoliai iš kaimiškų vietovių ne visuomet ir išgali važiuoti į miestą studijuoti. Žinoma, gavę tokią paramą po studijų turėtų atidirbti nustatytą laiką valstybinėse institucijose.
Visiems pažangiems studentams turėtų būti mokama stipendija“, – vardijo AŠF prezidentė V.Targamadzė.
Paramos fondas, anot jos, galėtų būti kaupiamas iš įvairių lėšų – tiek biudžetinių, tiek rėmėjų.
