Vis dėlto dviguba pilietybė neseniai paskelbta kaip viena svarbiausių idėjų Lietuvai, pradėta svarstyti, kada turėtų įvykti šią idėją galintis įgyvendinti referendumas. Jis būtų rengiamas dvi dienas – kitų metų gegužės 12 dieną, vykstant pirmajam prezidento rinkimų turui, ir 26-ąją, kai numatytas antrasis šių rinkimų turas ir kartu dar planuojama rinkti Europos Parlamentą.
Kartu dedamas taškas visokiems svarstymams, jog gal įmanoma dvigubą pilietybę įteisinti ir įstatymu.
Juk net kai Konstitucinis teismas (KT) pernai dar kartą išaiškino, kad kelią dvigubai pilietybei atvers tik Konstitucijos pataisa, o jai būtinas referendumas, nesiliovė kalbos, ar negalima sugalvoti kokios nors kitokios išeities.
Antai Pasaulio lietuvių bendruomenė toliau itin atsargiai vertino referendumo būtinybę, svarstė, kad Seimas galėtų apibrėžti įstatymu atskirus dvigubos pilietybės atvejus – esą kiekvienas, gimęs lietuviu, tampa Lietuvos piliečiu ir niekas šios prigimtinės teisės negali atimti.
Tokias iliuzijas kurstė dalis politikų – jau ir pernykštis Seimo narių kreipimasis į KT buvo perteklinis, nes dar 2013 m. šis teismas, ne pirmą kartą nagrinėdamas dvigubos pilietybės problemą, labai aiškiai pasakė, kad ją įteisinti galima tik pakeitus Konstituciją.
Nors dviguba pilietybė jau suteikta 22–25 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai vadinama atskiru atveju, kitaip sakant, išimtimi, KT neįtikino argumentai, kad šią normą būtų galima dar išplėsti įstatymu ir taikyti visiems lietuvių kilmės asmenims, įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę.
Kitokio sprendimo iš KT vargu ar buvo įmanoma tikėtis, nes antraip tai reikštų, kad atšaukiami ankstesni išaiškinimai.
Bergždžiai mėgindami kakta pramušti sieną ir vis iš naujo kreipdamiesi į KT politikai tik sugaišo begalę laiko, o dvigubos pilietybės įteisinimas nepajudėjo iš vietos. Žinoma, taip norėta pelnyti užsienio lietuvių palankumą, nors jie ir nebalsuoja aktyviai per rinkimus.
Dabar jau bus galima pradėti konkrečius pasirengimo referendumui darbus. Jį numačius drauge su prezidento rinkimais norima nušauti du zuikius: rinkėjai turėtų ir aktyviau rinkti šalies vadovą, ir gausiau dalyvauti referendume.
Dvi dienas rengiamas referendumas nėra naujiena – taip 2003 m. buvo balsuojama dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Tik tada referendumas vyko dvi dienas iš eilės, o šiuo atveju būtų poros savaičių pertrauka.
Kaip vertinti tokius planus? Jie leidžia tikėtis, kad daugiau žmonių ateis pareikšti savo valios, o techninės problemos, kaip saugoti biuletenius, neatskleisti balsavimo paslapties, išsprendžiamos.
Bet sujungus rinkimus ir referendumą dvigubos pilietybės įteisinimas neišvengiamai taptų viena svarbiausių temų per kandidatų debatus, jie varžytųsi gražbyliaudami, kaip myli emigrantus, nori padėti išsaugoti šių žmonių ryšį su Lietuva, nors tokie argumentai jau daugybę kartų išsakyti.
Žinoma, politikų mėginimai pasinaudoti referendumu savais tikslais ne itin turėtų rūpėti visuomenei, jei būtų pasiektas tikslas – dėl vienų ar kitų priežasčių kitos šalies piliečiais tapusiems emigrantams palikta teisė išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Kai daugiau nei ketvirtadalis lietuvių atsidūrė užsienyje ir masinė emigracija vis dar neatslūgsta, akivaizdu, kad dvigubos pilietybės teisė, jei iš esmės ir nepakeistų padėties, bent jau turėtų psichologinę reikšmę – padėtų emigrantams nesijausti atstumtiems nuo Lietuvos ir galbūt ateityje kai kuriems jų būtų lengviau grįžti į tėvynę.
Vis dėlto referendumo pasekmės gali būti ir priešingos.
Juk nėra jokių garantijų, kad net ir balsuojant dvi dienas su poros savaičių pertrauka bus įteisinta dviguba pilietybė.
Prezidento rinkimai visuomet pritraukia daugiausia rinkėjų, bet jų aktyvumas tolydžio mažėja – pastarąjį kartą, 2014 metais, renkant šalies vadovą balsavo tik 52 proc. balso teisę turinčių žmonių.
Referendumas laikomas įvykusiu, kai balsuoja daugiau kaip pusė piliečių, bet sprendimui priimti reikia, kad dar jam ir pritartų didesnė pusė balsavusių žmonių.
Seimo pirmininkas viliasi, kad gal per referendumą ateis balsuoti ir 60 proc. rinkėjų, bet net jei ir būtų toks didelis jų aktyvumas, dar nežinia, ar net šio rodiklio pakaktų dvigubai pilietybei įteisinti. Juk dalis rinkėjų iš esmės pasisakys prieš tokią teisę.
Nemažai žmonių apskritai nepalankiai žvelgia į emigrantus ir laikosi nuomonės, kad užsienyje gyvenantys lietuviai bent jau neturėtų siekti kitos šalies pilietybės, be to, mano, kad šie asmenys naudotųsi tik Lietuvos piliečių teisėmis, o pareigų išvengtų.
Vadinasi, norint, kad referendumas, užuot vienijęs tautą, jos dar labiau nesuskaldytų, nepakanka tik kviesti žmones balsuoti. Būtina svariais argumentais įtikinti visuomenę, kodėl reikia įteisinti dvigubą pilietybę.
