Apie seksualinį priekabiavimą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesoriumi Artūru Tereškinu.
– Jūs savo darbuose skiriate nemažai dėmesio lyčių ir seksualumo normoms ir tam, kaip jos įgyvendinamos kasdieniame gyvenime. Kaip galite paaiškinti tai, kas vyksta šiuo metu, kai lyg virusas plinta seksualinio priekabiavimo viešinimo atvejai?
– Manau, kad tai nauja feminizmo ir moterų judėjimo banga, kuri pakeis lyčių santykius, seksualumo ir elgesio normas, ypač darbe, universitetinėje aplinkoje.
Dėl tos bangos, kuri prasidėjo JAV ir nuvilnijo per visą pasaulį, Lietuvoje tikrai vyksta didžiulis požiūrio į moterį pokytis.
Paaiškėjo, kad vyrai vis dar žiūri į moterį labai iš aukšto, ją niekina, sudaiktina, mano, kad su ja gali elgtis kaip nori. Visi tie dalykai turės pasikeisti.
– Esate minėjęs, kad Lietuvoje feminizmas yra silpnas ir susiskaldęs. Ar tai, kas dabar vyksta, iš esmės keičia situaciją? Ar tai gali virsti net politiniu ar socialiniu judėjimu?
– Tai labiau panašu į socialinį judėjimą, kuris turėtų keisti teisės socialines normas, požūrį į tai, kaip mes elgiamės darbo aplinkoje.
Kol kas neturime aiškių kriterijų, kas yra seksualinis priekabiavimas, seksualinis smurtas, prievarta, flirtas.
Visi šie dalykai labai sunkiai atskiriami. Dabar žmonės ima aiškintis, kas tai yra.
– Yra labai siaura riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo. Kaip jos neperžengti?
– Ta siaura riba būdingesnė neoficialiai aplinkai. Gali flirtuoti bare ar šokių klube, bet jeigu mergina pasako „ne“, tu suvoki, kad tai yra „ne“. Ten flirtas yra daug laisviau išreiškiamas ir leidžiamas.
Darbo aplinkoje flirtas turėtų būti draudžiamas. Aš turiu pavyzdžių iš savo praktikos, nes studijavau Amerikoje, kur dėsčiau vienoje Bostono kolegijų.
Ten prieš kiekvieną paskaitą turėjau pasirašyti patvirtindamas, kad susipažinau su seksualinio priekabiavimo draudimo taisyklėmis ir žinau, kad negalima to daryti.
Jeigu aš tai padaryčiau, būčiau nubaustas. Bet tai nereiškia, kad tai kaip nors varžo studentų ir dėstytojų santykius.
Mus, doktorantus, dėstytojai kviesdavosi ir į barus, ir į namus vakarienės – bet ne po vieną. Tokios normos darbo vietoje būtų labai gerai, kad dėstytojai, kurie turi galių studentams, žinotų, ką galima ir ko negalima daryti.
– Iš jūsų suprantu, kad tai, kas dabar vyksta Lietuvos aukštosiose mokyklose, Vakarų universitetuose būtų sunkiai įmanomas dalykas?
– Taip. Ten kiekvienas universitetas turi reglamentą, taisykles, prieš pradedant dėstyti netgi yra tam tikri mokymai apie seksualinį priekabiavimą.
Žinoma, atsitinka tokių atvejų, yra buvę didžiulių skandalų, bet tie dėstytojai nukentėjo – buvo išmesti iš universiteto.
– Kaip jūs aiškinate mūsų aukštųjų mokyklų vadovybės reakciją?
– Ji dviprasmiška ir labai neteisinga. Kiek rodo tyrimai, pavyzdžiui, melagingų parodymų apie seksualinį priekabiavimą Europoje yra tik 2–4 proc.
Vadinasi, netikėti tomis merginomis ar moterimis, kad prie jų buvo priekabiaujama, yra neteisingas žingsnis. Turėtų būti imamasi griežtesnių priemonių.
– Esate sakęs, kad mes gyvename labai konservatyvioje, griežtas vyriškumo ir moteriškumo normas palaikančioje visuomenėje, kurioje protestuoti prieš jas dažnai reiškia ne tik patirti fizinį smurtą, bet ir būti socialiai marinamam – socialiai nematomam ir nepripažįstamam. Kodėl taip yra?
– Vien dėl to, kad vyriškumas arba vyrai yra dominuojančioje pozicijoje, tad moteris, kad ir kokią poziciją turėtų, dažnai laikoma antraeile būtybe. Kadangi ji yra antraeilė, prie jos priekabiauti daug lengviau.
Konservatyvi ideologija, kuri yra labai dažnai platinama pas mus, teigia, kad moters vieta yra šeimoje, ji turi kažkokių kitokių įsipareigojimų nei vyrai, ji yra silpnesnė.
Visi tie įsitikinimai padaro moterį labai pažeidžiamą, prie kurios lengva priekabiauti.
– J.Vaitkus viską bando susieti su politika. Esą tai Rusijos propaganda, nes artėja Lietuvos rusų dramos teatro, kuriame jis dirba, vadovo rinkimai. Kaip aiškinate tokią gynybinę reakciją? Ji netikėta – dar nėra buvę, kad vyras savo galimus seksualinius nusižengimus susietų su politika, propaganda.
– Tokia strategija yra visiškai nepateisinama ir net juokinga. Paprastesnis žingsnis būtų prisipažinti, atsiprašyti, galbūt pasakyti, kad neprisimena, atsiprašo, kad tokių dalykų įvyko.
Juolab kad aš, net pats nebūdamas susijęs su teatru, esu girdėjęs ne vieną kartą meno žmones kalbant apie tokį J.Vaitkaus elgesį.
– Prisipažinimas kaip nors pakeistų visuomenės nuomonę? Pripažįsti – vadinasi, visiems laikams prisiklijuoji galimo priekabiautojo etiketę.
– Ne visiems laikams. Tu gali savo elgesį išpirkti ar pataisyti. Tai nėra ta dėmė, kuri turėtų būti amžina. Žinoma, tie dalykai nepateisinami, bet tie vyrai, prisipažinę, atgailaudami, turėtų kitokią situaciją. Mes gyventume tokioje visuomenėje, kur atleidimas ir supratimas būtų daug stipresni dalykai.
– Visuomenės reakcija į šiuos skandalus suskilo į dvi dalis: vieni smerkia, kiti sako, kad moterys peržengė ribą ir tai galbūt susidorojimas, nepasitenkinimas dėl blogesnio pažymio. Kaip vertinti visuomenės reakciją į skandalus?
– Didesnė dalis visuomenės gyvena kankinama baimės, neapykantos, žeminimo kultūros. Dėl to taip ir reaguojama.
Manoma, kad tas, kuris turi galią, yra teisus – prievartautojai ar priekabiautojai yra teisūs, nes jie galėjo daryti, ką norėjo, nes turėjo galią.
Tai rodo mūsų visuomenės neišsilavinimą ir labai neigiamą požiūrį į moteris, aukas. Kaltinti auką – o tai yra daroma dabar – iš tiesų labai žema.
– Ar šiandien pakanka teisės aktų, kurie gintų seksualinio priekabiavimo aukas?
– Manau, kad nepakanka. Įvairiose šalyse senaties terminas skirtingas, girdėjau, kad Lietuvoje yra trejų metų senaties terminas seksualinio priekabiavimo ir prievartos požiūriu.
Amerikoje seksualinio smurto požiūriu – tik 1 metai, jeigu nepraneši, yra labai sunku įrodyti kaltę.
Reikėtų keisti sistemą ir įgyvendinti kodeksus kiekvienoje darbovietėje, universitetuose, galbūt labiau į tai turėtų atsižvelgti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
– Pas mus galioja akademinė etika, bet, vadinasi, ji visiškai neveikia.
– Taip. Toje akademinėje etikoje nėra išskirtas seksualinio priekabiavimo aspektas, kurį reikėtų labai aiškiai įrašyti.
– Ar po šių paviešintų atvejų situacija gali pasikeisti?
– Viena vertus, aš esu pesimistas, bet matydamas daugybę prisipažinimų, manyčiau, tikrai turės keistis ir pasikeis.
Šiuo požiūriu esu optimistas. Vadinasi, pasikeis požiūris į moterį ir apskritai keisis moters vaidmuo visuomenėje, jis pasidarys svarbesnis.
Kūrėjams teks atsakyti į prokurorų klausimus
Šią savaitė Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo.
Tai padaryta atlikus viešoje erdvėje skelbiamų pranešimų dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo atvejų aplinkybių patikrinimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal straipsnį, numatantį, kad tas, kuris siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, studentų žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė jau buvę Vilniaus dailės akademijos dėstytojai Jonas Gasiūnas ir Arvydas Liepuonius, fotografas Gintautas Trimakas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis teatro režisierius Jonas Vaitkus. Anksčiau dvi menininkės tokiu elgesiu apkaltino kino režisierių Šarūną Bartą.
