Ši istorija prasidėjo, kai ant šešiamečio berniuko skruosto ir nugaros darželio auklėtoja pastebėjo mėlynių.
Šoko ištikta berniuko motina aiškino, kad neįgalumą turintis vaikas, kuriam įtariamas autizmas, linkęs žalotis.
Tėvai niekaip nesuvokia, kodėl jiems netgi nebuvo pranešta, kad vaikas paimamas iš darželio, ir kodėl iš namų išvežtas dvimetis jo brolis, kuriam nebuvo nustatyta jokių sužalojimų.
Abu berniukai tris mėnesius gyveno vaiko raidos centre, bet prieš porą dienų buvo perkelti į laikinųjų globėjų namus.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl skausmo sukėlimo.
Tėvams pareikšti įtarimai, nors apie tai jiems niekas nepranešė.
Vaikui įtariamas autizmas
„Viskas nutiko lapkričio 7-ąją. Ramia širdimi nuvedžiau vaiką į darželį, o nuėjusi pasiimti jo neberadau. Tik turėjau pasirašyti apie tai pranešantį dokumentą, – pasakojo 26 metų kretingiškė Ilona. – Tą dieną apie vidurdienį į mūsų namus atvažiavo vaiko teisių darbuotoja ir pasakė, kad sūnus sumuštas, jam skauda nugarą.
Pasakiau, kad vaikas neįgalus, jam įtariamas autizmas. Berniukas kartais žaloja ne tik save, bet ir mažąjį brolį.
Dar paklausė, ar dėl to mes kur nors kreipėmės. Pasakiau, kad konsultavomės Vaikos raidos centre Vilniuje, o darbuotoja atsakė: „Žiūrėsime, galvosime, ką darysime toliau.“ Likau rami.
Aš mačiau tas mėlynes. Taip, jis buvo pargriuvęs, jeigu būčiau pati dėl to kalta, ar vesčiau sužalotą vaiką į darželį? Juk namuose būnu su mažuoju.“
Išvežė su policijos palyda
Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriame veikia darželis, darbuotojai paaiškino, kad berniuką išvežė į ligoninę, nes jis skundėsi, kad jam skauda nugarą. Po to vaikas atsidūrė Bajorų socialinių paslaugų centre.
Priblokšta motina dar nuskubėjo į ligoninę, bet vaiko čia jau nebebuvo.
Kitą rytą Ilona su vyru Andriumi ir mažuoju sūneliu pusryčiavo, kai į jų namus įsiveržė kaimo felčerė.
„Ji pasakė: turime išsiaiškinti, mušate vaikus ar ne. Čiupo sūnų, nunešė į virtuvę, išrengė ir apžiūrėjo kūną, bet nerado jokių sužalojimų. Sakome: nemušame vaikų. O ji šūktelėjo: „Tik nepasakokite, tuoj atvažiuos vaiko teisių pareigūnai ir policija.“ Taip ir nutiko.
Net sapne tokių dalykų nesapnavome – pasirodė du policijos ekipažai. Priėjo daugybė žmonių, pilnas kambarys.
Mažylis tik žvalgėsi išsigandęs“, – braukdama ašaras pasakojo vaikų netekusi moteris.
Turi neįgalumo pažymėjimą
Dviejų kambarių butas – kuklus, bet tvarkingas ir šiltas. Ant sofos išdėlioti vaikų žaislai, neliesti jau tris mėnesius. Kieme į tvorą atremtas vaikiškas dviratukas – apsnigtas.
Šeimos maitintojas Andrius dirba netoli Jokūbavo esančiuose Plikiuose, „Sakuonos“ medienos apdirbimo įmonėje, vyriausiuoju operatoriumi.
Moteris teigė aiškinusi atvykėliams, kad jų vyresnėliui užpernai nustatytas neįgalumas dėl mišraus kalbos sutrikimo, tačiau tai nieko nedomino.
„Turime neįgalumo pažymėjimą, bet tai nebuvo svarbu. Vaikas nesuvokia žodžių prasmės, neatsako į klausimus, o dažniausiai juos kartoja. Apie tai sakėme savo šeimos gydytojai. Anksčiau dar šnekėjo geriau, o prieš metus staiga kažkas nutrūko. Dėl to vykome konsultuotis į Vilnių.
Medikams kilo įtarimų, kad vaikas turi autizmo požymių, sakė, jog reikia jį visapusiškai ištirti. Teks gultis į ligoninę trims savaitėms, bet ten didelės eilės, reikia laukti, sakė, gal po trijų mėnesių paskambins ir pakvies“, – kalbėjo Ilona.
Vaiką ištikdavo priepuoliai
Tėvai jau praėjusį rudenį pastebėjo, kad vyresnėlio elgesys pasikeitė: jam kartais užeina keisti priepuoliai, kurių metu vaikas būna pernelyg aktyvus, fiziškai žaloja ne tiktai save, bet ir bando nuskriausti jaunesnį brolį.
„Pastebėjome, kad jam kažkas negerai, nebegalima nė akimirkos palikti vieno: staiga ima kandžioti sau rankas, draskyti drabužius, patalynę, klykti, šaukti.
Bėga iš kambario, trenkiasi į vonios duris, lėkdamas vis užkliūva už ko nors, parkrinta. Nei iš šio, nei iš to užgriūdavo ir ant mažylio. Naktimis šaukdavo, lipdavo iš lovos. Tapo labai jautrus, jį erzina kai kurie garsai. Jeigu nepatinka – cypia, klykia. Siaubingi vaizdai.
Priepuoliai trukdavo apie pusvalandį. Juk vaiko nepririši, neprirakinsi. Kuris vaikas išauga be mėlynių ant rankų ar kojų? O čia atėmė vaikus net neišsiaiškinę visko. Vyresnėlį reikia ne atskirti nuo tėvų, bet gydyti. Kas nepatyrė to, ką mes patyrėme, mūsų nesupras“, – pasakojo Ilona.
Broliai nori grįžti namo
Ji teigė, kad vieną vaiko priepuolį matė Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Birutė Vičiulienė. Ji žadėjo apie tai informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau dabar gydytoja atostogauja.
Kol vaikai tris mėnesius buvo Bajorų socialinių paslaugų centre, tėvai nuolat važiuodavo su jais susitikti.
Išsiskiriant mažieji klausdavo, kada jie vėl kartu gyvens savo namuose.
Dabar, kai vaikai įsikūrė laikinųjų globėjų namuose Kretingos rajone, dėl susitikimų tėvai turės tartis su jais. Pasimatymai vyks Bajorų socialinių paslaugų centre.
Vaikų tėvai teigė nežinantys, kad jiems pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Apie tai jiems niekas nepranešė. Buvo atvykusi policijos tyrėja, esą ji sakiusi, kad viskas artėja prie pabaigos.
Redakcijos žiniomis, ikiteisminį tyrimą sunkina tai, kad niekaip nepavyksta susikalbėti su šešiamečiu.
Jokūbavo A.Stulginskio daugiafunkcio centro, kuriame įsikūręs vaikų darželis, darbuotojai apie šią šeimą negalėjo pasakyti nieko bloga: berniukas prižiūrėtas, bėdų nekildavo.
Viską turėtų nuspręsti tyrimas
Violeta Lukoševičienė
Kretingos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja
„Vaikai iš šios šeimos buvo paimti dėl galimo smurto. Ar buvo smurtaujama, parodys ikiteisminis tyrimas. Ant vyresnio berniuko kūno buvo matyti akivaizdžių mėlynių, apibraižymų.
Tokių priemonių ėmėmės, kad visiškai užtikrintume vaikų saugumą.
Suprantu visuomenės reakciją: vieni piktinasi, kai vaikai žalojami, kiti – kai nusprendžiame paimti vaikus iš tėvų.
Vaikai perduoti globėjams vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.
Domėjomės abiejų tėvų artimaisiais, bet tinkamos šeimos šiems vaikams neradome.
Tėvams pranešėme, kad vaikai augs pas globėjus, kol vyks ikiteisminis tyrimas, kol jiems bus panaikinti įtarimai dėl mažamečio sužalojimo.
Tai nėra mūsų tarnybos užsispyrimas, tai nėra emocijos. Mes nesame iškrypėlės, kurios grobia vaikus.
Laikinoji globa suteikta būtent dėl galimo smurto. Visas procedūras reguliuoja teisės aktai.
Aš nenustatinėju diagnozės, ar berniukas turi autizmo požymių.
Vaikai paimami iš šeimų išskirtiniais atvejais pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pernai mūsų rajone per antrąjį pusmetį į socialinių paslaugų centrus arba pas globėjus atsidūrė penkių šeimų vaikai.“
Būdingos protesto reakcijos
Birutė Čėsnienė
Vaikų ir paauglių psichiatrė
„Autizmo požymiai pastebimi jau vaikystėje. Dažniausiai tai sulėtėjęs kalbos vystymasis. Kartais net pusantrų metų vaikas neištaria nė žodžio, o dvejų metų nesurezga paprasčiausio sakinio.
Tokiam vaikui būdingos protesto reakcijos, jis gali pradėti save žaloti. Tuomet reikia kreiptis į specialistus.“
