Du iš šių dėstytojų jau paliko pareigas, o kilęs triukšmas pasiekė ir Seimą. Trečiadienį parlamentinė Savižudybių ir smurto prevencijos komisija surengė bendrą posėdį su daugumos aukštųjų mokyklų vadovais, studentų atstovais bei švietimo ir mokslo ministre.
Kritikavo aukštąsias mokyklas
Komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas dar prieš posėdį raštu kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, prašydamas imtis visų reikiamų priemonių, kad seksualinio priekabiavimo atvejai nepasikartotų. Taip pat užtikrinti studentų poreikiams pritaikytos visapusiškos pagalbos prieinamumą.
„Socialiniu požiūriu aukštosios mokyklos yra užpelkėjusios. Todėl, iš to ką matome ir girdime, nenori išklausyti studentų, nėra pasiruošusios išklausyti problemų ir jas spręsti, ypatingai socialinių ir emocinių klausimų.
Dėl to kenčia studijų kokybė, emocinė aplinka ir kuriama labai palanki terpė įvairiems etikos pažeidimams, galimiems nusikaltimams. Konstatuoti tokią sudėtinga situaciją nėra sunku, tiesiog reikia pažiūrėti į tai, kokia pagalba aukštosiose mokyklose yra prieinama studentams – vienur jos arba apskritai nėra, arba ta pagalba yra labai gerai paslėpta“, – karčiu komentaru komisijos posėdį pradėjo M.Majauskas.
Anot jo, vis dar yra aukštųjų mokyklų, kuriose už suteiktą psichologinę pagalbą prašoma susimokėti, o tarkime Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prašoma pasirašyti dvidešimties punktų sutartį, kad studentas sutinka gauti psichologinę pagalbą. Visgi vienas iš tokios sutarties punktų nurodo, kad gauti studento duomenys bus naudojami moksliniais tikslais. Pasak Seimo nario, tokios tendencijos kelia nerimą.
Tyrimo rezultatai neramina
Seime vykusiame komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje vykdytą studentų psichologinės sveikatos tyrimą.
Jo pristatyti rezultatai iš tikro neguodžia. Tyrimo metu buvo apklausta beveik 3 tūkst. studentų. Iš šio skaičiaus net 80 proc. studentų atsakė per pastaruosius metus patyrę didžiulį nerimą, 75 proc. pasakė, kad patyrė stiprų stresą, o daugiau nei 60 proc. aukštųjų mokyklų studentų teigė patyrę ilgalaikę prastą nuotaiką. Itin neramina tai, kad 30 proc. studentų pripažino susidūrę su depresija.
Studentų taip pat buvo klausta, kaip jie reaguotų jei jie patys ar jų bendrakursiai susidurtų su šiomis būsenomis. Iš visų tyrime dalyvavusių studentų tik 25 proc. pirmiausią kreiptųsi į psichologą, o vos 8 proc. studentų ieškotų pagalbos aukštojoje mokykloje.
Vos ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad jų aukštojoje mokykloje yra teikiama psichologinė pagalba. 15 proc. studentų atsakė, kad tokia pagalba jų universitete ar kolegijoje nėra teikiama. Beveik du trečdaliai tyrime dalyvavusių jaunuolių atsakė net nežinantys apie tokią galimą pagalbą.
„Nepaisant to, kad dalyje aukštųjų mokyklų tokia pagalba yra teikiama, mes galime kelti klausimą, kiek ji yra prieinama, ar ji studentams matoma. Ir jei taip nėra, aukštosios mokyklos, kartu su studentais, turi imtis priemonių, siekiant tą prieinamumą padidinti“, – kalbėjo E.Sarkanas.
Prieš posėdį kalbėdamas su žurnalistas LSS prezidentas teigė, kad padėtis dėl seksualinio priekabiavimo yra iš tikro prasta. Visgi jis teigė, kad pastarojo meto įvykiai ir vis iškylantys nauji skandalai šalį veda link vis didesnio atvirumo.
„Tų seksualinio priekabiavimo kaltinimų židinys yra užsidegęs prieš 10 ar 15 metų ir tai, kas vyksta dabar, yra tam tikros pasekmės. Toks dėstytojų elgesys yra vienareikšmiškai netinkamas.
Mes matėme viešojoje erdvėje, kad VDA vadovybė apie tai žinojo ar bent jau girdėjo gandus, bet nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, be abejo, tam tikrą atsakomybę už tai turi prisiimti. Jei paaiškėtų, kad visa tai yra tiesa, administracija turėtų atsistatydinti“, – teigė studentų atstovas.
Jis sakė, kad LSS kol kas nėra sulaukusi jokių studentų skundų ar pagalbos prašymų, tačiau ragina juos kreiptis ir tikino, kad studentams atstovaujanti organizacija padės visomis turimomis išgalėmis.
Apie kitus universitetus informacijos neturi
Ministrė J.Petrauskienė pripažino, kad seksualinio priekabiavimo aukštosiose mokyklose pūlinys kaupėsi jau ne vienerius metus. Anot jos, tai rodo, kad universitetų ir kolegijų bendruomenėse trūksta pasitikėjimo vienų kitais, pagarbos, o akademinės etikos normos, kurios yra apibrėžtos dokumentais, nėra tapusios realybe.
„Nėra normalu, kada studentai nesijaučia saugiai įvardindami tam tikras problemas. Turbūt ne visais atvejais jie yra tikri, kad jos bus išspręstos. Lygiai taip pat saugiai turi jaustis ir patys dėstytojai. Todėl aukštosios mokyklos peržiūri savo etikos kodeksus“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Visgi, ji teigė, kad aukštosios mokyklos yra akademiškai nepriklausomos institucijos. Ministerija, ieškodama šios situacijos sprendimo, rengia rekomendacijas, kalbasi su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kuri teiks savo siūlymus.
Jos teigimu, gerai, kad VDA administracija iš karto sureagavo, pripažino savo klaidas ir prisėmė moralinę atsakomybę, ėmėsi sprendimų dėl dėstytojų. Tačiau ministrė sakė, jog nėra aišku, kodėl nebuvo jokių veiksmų nebuvo imtasi anksčiau, jei buvo žinoma apie šias problemas.
J.Petrauskienė teigė, kad ministerija nėra sulaukusi pranešimų ar skundų apie galimus panašius atvejus kituose universitetuose ar kolegijose. Tiesa, ji sakė, kad aukštosios mokyklose yra savarankiškos institucijos, tad studentai ar jų tėvai pirmiausia turėtų kreiptis į jų vadovybes, o ne į Švietimo ir mokslo ministeriją.
Skandalingas pareiškimas?
Skandaluose besimurgdančios VDA rektorius prof. Audrius Klimas posėdyje pasakė kai ką, kas M.Majausko nuomone gali būti laikoma skandalingu pareiškimu. Anot jo, dauguma jo vadovaujamos akademijos dėstytojų ir studentų turi psichologinių problemų.
„Nemažai jų yra psichikos įstaigų klientai. Tai yra konfidenciali informacija. Negaliu atskleisti jų skaičių, jų nežinau. Juolab negaliu atskleisti pavardžių. Galbūt dėl tų žmonių prigimtinių savybių jie dažnai kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos įstaigas“, – sakė VDA rektorius.
Tiesa, M.Majauskui pasakius, kad toks pareiškimas yra skandalingas, A.Klimas suskubo gelbėti situaciją teigdamas, kad toli gražu ne visi VDA bendruomenės nariai kreipiasi pagalbos, tačiau tikino, kad tokių yra nemažai.
Psichologams – 100 tūkst. eurų per metus
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas klausė Seimo narių, ar gali aukštosios mokyklos tikėtis papildomų lėšų skubiai studentų psichologinei pagalbai. Anot jo, tokia pagalba LMTA studentams prieinama jau dvejus metus. Tokia pagalba yra visiškai konfidenciali, skelbiant konkursą psichologo vietai užimti, buvo numatyta, kad jį laimėjęs asmuo turi turėti savo vietą, nes pagalba turi būti teikiama ne akademijos patalpose.
„Tai yra grynai dėl konfidencialumo. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad šalia auditorijos yra užrašas „Psichologas“ ir ten sėdi eilė – ar studentai išdrįs eiti, ar mūsų visuomenė tam yra pribrendusi? Mes tą pagalbą teikiame savaitgaliais, penktadienį visą dieną. Esame įdarbinę, tokią sutartį turime su psichologu ir poreikis tikrai yra“, – kalbėjo LMTA rektorius.
Tačiau jis sakė, kad psichologų darbas yra finansuojamas iš tų pačių lėšų, kurios skirtos studijoms. Todėl tam, kad patenkintų didžiulį poreikį, reikia papildomų lėšų.
Kartu su kitų aukštųjų mokyklų vadovais posėdyje dalyvavęs VDU rektorius Juozas Augutis tikino, kad jo vadovaujamame universitete psichologinė pagalba studentams tikrai yra prieinama. Jis perskaitė internetiniame VDU puslapyje pateikta informaciją, kurioje nurodoma, kur ir kaip kreiptis dėl pagalbos.
J.Augutis teigė, kad VDU kasmet išleidžia apie 100 tūkst. eurų universitete dirbančių psichologų atlyginimams ir kvalifikacijų kėlimui.
