– Kiek mokytojas turėtų uždirbti, kad ši profesiją būtų prestižinė? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo buvusio Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio.
– Jeigu siekiame, kad 2025-iais būtų prestižiška mokyti vaikus, reikia klausti, ką Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau nuveikė, kad tokie laikai ateitų. Kol kas nieko nepastebiu.
Pirmiausia pedagogikos studijas turi rinktis išskirtinis, šiam darbui tinkantis jaunimas. Jeigu į mokyklas neateis tokie žmonės, nebus už ką jiems ir didesnių algų mokėti. Jie neįgis autoriteto net jei ir tūkstančius eurų uždirbtų.
Dabartinė švietimo valdžia nieko nedaro, kad iš esmės keistųsi padėtis mokyklose. Padidinus mokytojams algas 20 proc., stebuklas neįvyks - viskas liks po senovei. Prie 700 eurų pridūrus 140 eurų, žmogaus gyvenimas smarkiai nesikeičia.
Aišku, mokytojo profesija verta dvigubai didesnio atlygio, bet dabar gal pakaktų padidinti algas pusantro karto.
– Ar realu artimiausiais metais tikėtis tokio smarkaus mokytojų algų didinimo?
– Visada sakiau, kad iš pradžių reikia pertvarkyti švietimo sistemą taip, kad algų negautų tie mokytojai, kurie iš tikrųjų nėra mokytojai ir tik užima mokykloje vietą.
Be to, moksleivių smarkiai sumažėjo, o mokytojų liko tiek pat. Tai baisus neūkiškumas. Reikėtų drastiškai mažinti mokyklų darbuotojų skaičių ir iš sutaupytų pinigų iš karto būtų galima smarkiai padidinti pedagogams algas. Nereikėtų nė jokio papildomo finansavimo.
Juk Lietuvoje švietimui tenka didžiulė biudžeto dalis. Jei ji būtų dar padidinta, turėtų teisę labiau piktintis ir medikai, kad sveikatos apsauga skriaudžiama.
Švietimo sistemoje daug pinigų dingsta be jokios naudos. Kalbu ne vien apie tuščias mokyklas – yra prikurta ir visokių nereikalingų prielipų prie ŠMM, kurios labiausiai ir kaltos dėl diversijos švietimo sistemoje.
Pavyzdžiui, veikia Ugdymo plėtotės centras, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra ir daugybė kitų įstaigų, kurių nauda – labai abejotina. Jas panaikinus, švietimui savaime atsirastų daugiau pinigų.
– Bet ar vien pinigais įmanoma mokytojo profesiją paversti prestižine?
– Žinoma, ne, nes dar reikia, kad mokyklose nedirbtų mokytojo prestižą žlugdantys asmenys. Daugybę metų siūliau: atlikite auditą, kad mokytojai, kurie neraštingi, nemoka jokios užsienio kalbos, nesugebanaudotis kompiuteriu ir net savo dėstomo dalyko neišmano, patys savimi pasibaisėtų ir pabėgtų iš mokyklos.
Pagaliau pasakykime tiesą: tokių mokytojų yra nemažai. Be abejo, mokyklose dirba ir pedagogikos žvaigždžių, bet juos temdo netinkantys tokiam darbui asmenys. Niekas nesipiktintų, jei puikiems mokytojams būtų mokama po 1,5-2 tūkst. eurų, bet tik – ne nemokšoms.
Stojantiems mokytis edukologijos reikia sudaryti išskirtines sąlygas, šiems studentams turi būti skiriamos stipendijos. Aišku, būtina pakelti konkursinį balą, kad nestotų į kitas specialybes pakliūti nesugebėjęasmenys, nė nesirengiantys dirbti mokytojais.
Kodėl stipendijų negali įsteigti verslininkai, bankininkai? Jei kiekvienas Lietuvos milijonierius vienam edukologijos studentui skirtų po stipendiją, tikrai greitai į mokyklas ateitų gabūs, motyvuoti jauni mokytojai. Jie pakeltų pedagogų autoritetą, nes profesijos prestižas pirmiausia slypi asmenybėse. Tai būtų ir puikus savo turtų įprasminimas.
– Tačiau turbūt būtinos ir geros darbo sąlygos mokyklose?
– Be abejo, laikas nustoti uiti mokytojus visokiais tikrinimais - išoriniais ir vidiniais auditais. Eina prievaizdai į pamokas, paverčia jas spektakliu. Jeigu reikia žmogų taip prižiūrėti, vadinasi, jis nėra tikras mokytojas.
Dar svarbiau neleisti super mamytėms ir super tėveliams vadovauti mokytojams, jų šokdinti.
– Tai sakydamas, turbūt prisimenate ir savo asmeninę patirtį, kai gimnazijos taisykles pažeidusios moksleivės tėvų iniciatyva buvote teisiamas, nors galiausiai ir sulaukėte išteisinamojo nuosprendžio?
– Žvelgiu plačiau, ne vien į savo asmeninę karčią patirtį, kai mano 25 sąžiningo darbo mokykloje metai neatsvėrė vienos mokinės skundo.
Jei suįžūlėję paaugliai nepadoriai elgiasi su savo mokytoju, kažkas turėtų juos sutramdyti. Nesakau, kad pats pedagogas turi griebti mokinį už pakarpos, bet ir vaikams, ir jų tėvams reikia aiškiai pasakyti: už chuliganiškus ir kitokius nepagarbius veiksmus teks atsakyti.
Mokytojas neturėtų rūpintis, kad jam mokinys neįspirtų, neiškeiktų. Jei taip nebus, pedagogo profesija netaps prestižinė.
Juk tėvai pajutę, kad gali mokytoją šokdinti, ima diktuoti savo sąlygas, verčia nepelnytai rašyti aukštesnius pažymius. Panašiai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, jog „Amerika – pirmiausia“, jie sako, kad jų vaikas – pirmiausia, todėl kaip nori, taip ir gali elgtis.
Pavyzdžiui, psichiškai neįgalus vaikas bado šakute mergaitę ir jo nevalia sudrausminti, nes svarbiausia jį integruoti į klasę. Tačiau negalime, rūpindamiesi vienu vaiku, skriausti kitų mokinių.
