Opozicinė Seimo socialdemokratų partijos frakcija trečiadienį į posėdį pasikvietė generalinį komisarą Liną Pernavą, kitus policijos atstovus bei vaiko teisių apsaugos kontrolierę Edita Žiobienę, tarnybos atstovus, su kuriais aptarė smurto prieš vaikus situaciją.
„Smurto atvejų pasitaikė ir tebepasitaiko. Dovilės Šakalienės iniciatyva susirinkome išklausyti tarnybų, kaip jos pasiruošusios įgyvendinti įstatymo nuostatas, kai jos įsigalios nuo liepos 1-osios“, – kalbėjo frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Pati D.Šakalienė sakė, kad visuomenė darosi mažiau pakanti smurtui prieš vaikus ir nors yra pagalbos poreikis, vis dar trūksta galimybių visiškai padėti vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Naujoji pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, sistema pradės veikti nuo liepos 1-osios, tačiau jau dabar aišku, kad trūksta ir padėti pasiruošusių vaiko teisių apsaugos specialistų, ir apklausose galinčių dalyvauti psichologų.
Pateikė pasiūlymą
Generalinis komisaras L.Pernavas parlamentarams sakė, kad visi atvejai, kai gaunami pranešimai apie nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius vaikus, yra fiksuojami ir pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Anot jo, daugiau dėmesio reikėtų skirti dviem naujos tvarkos aspektams. Pirmiausia reikia be spragų paruošti sistemą dėl vaiko paėmimo iš šeimos esant smurtui. O, antra, opia problema vis dar lieka psichologų dalyvavimas per vaiko apklausą policijoje. L.Pernavo teigimu, čia dar reikia nemažai padirbėti, tačiau policija turi pasiūlymą, padėsiantį spręsti šią problemą.
„Siūlome, kad, kaip ir dabar yra su teisine pagalba, būtų sudarytas psichologų sąrašas, kurie padėtų vaikams ir kuriems būtų kompensuojamos išlaidos. Noriu pabrėžti, kad mums nereikia lėšų, nereikia etatų.
Mums reikia specialistų, kurie galėtų dirbti 24 val. per parą, nes pagalbos gali prireikti bet kuriuo paros metu“, – kalbėjo generalinis komisaras ir pridūrė, kad dalis pareigūnų jau yra apmokyti, kaip elgtis atvykus į šeimą, kur vaikai galimai patyrė smurtą, numatoma apmokyti dar kelis šimtus pareigūnų. Be to, kiekviename policijos komisariate yra tyrėjai, kurie specializuojasi tirti smurto bylas.
Tai, kad pilkąja sistemos dėme lieka būtent psichologų dalyvavimas apklausoje, pripažino generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. Jis teigė, kad būtina paruošti sistemą taip, kad atvykę psichologai būtų kompetentingi ir padėtų vaikams.
Be to, E.Šileris sakė, jog gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bus toliau traktuojamas kaip B kategorijos įvykis, į kurį pareigūnai privalo atvykti daugiausia per 20 min. Policijos atstovai taip pat teigė, kad jau yra skirtos lėšos ir pradėti darbai, kad komisariatuose būtų įrengti specialūs vaikų apklausos kambariai.
Tėra 5 specialistai
Generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė po posėdžio žurnalistams sakė, kad tam, jog naujovėms būtų visiškai pasiruošta, labiausiai trūksta kvalifikuotų psichologų, kurie būtų specialiai pasirengę baudžiamajame procese apklausti vaikus.
„Ne kiekvienas asmuo, baigęs aukštąjį mokslą, turintis psichologo diplomą, iš tiesų sugeba dirbti. Kaip ir ne kiekvienas daktaras gali operuoti ar gydyti ne pagal savo sritį. Taip ir psichologai“, – kalbėjo prokurorė.
Jos teigimu, šiuo metu yra vos 5 ar 6 psichologai visoje šalyje, galintys dalyvauti vaikų apklausose, tačiau jie dirba teismuose ir padeda nepilnamečius apklausti būtent teisminiuose procesuose.
Kiek tokių psichologų reikėtų, kol kas pasakyti sunku, bet skaičiuojama, kad gali prireikti mažiausiai 70-ies specialistų. Paklausta, kaip per penkis mėnesius pasiekti tokį specialistų skaičių, D.Miliūtė atsakė, kad tai turėtų pasakyti Vyriausybė.
„Vyriausybė seniai žinojo, įstatymas priimtas praėjusiais metais ir ji žinojo, kad iki liepos 1-osios turi būti priimti tam tikri teisės aktai, kurie padėtų įgyvendinti šį įstatymą. Tačiau iki šios dienos to nėra“, – sakė prokurorė. Jos minėti 5–6 psichologai dirba apygardose ir prireikus važiuoja ten, kurs juos iškviečia.
Pašnekovė sakė pritarianti policijos pasiūlymui, kad, kaip ir su teisine pagalba, būtų sudarytas pasiruošusių psichologų sąrašas ir taip, esant reikalui, būtų paskiriamas psichologas, galintis dalyvauti vaiko apklausoje.
Nuo liepos 1-osios bus privaloma, kad vaiką apklausiant kaip nukentėjusįjį seksualinio pobūdžio ir smurtinių nusikaltimų bylose, taip pat kaip liudytoją, dalyvautų psichologas. Pasak prokurorės, kalbama, kad ateityje psichologas galėtų dalyvauti ir kai nepilnametis apklausiamas kaip įtariamasis.
Vis dėlto prokurorė pabrėžė, kad nepatyręs psichologas, dalyvaujantis vaiko apklausoje, gali padėtį dar ir pabloginti: „Būna neišsamios apklausos. Kadangi klausimus suformuluoja ikiteisminio tyrimo teisėjas arba pareigūnas, psichologas turi vaikui suprantama kalba perfrazuoti klausimus. Tada vaikas supranta.
Be to, ne visada vaiką paprasta prakalbinti. Būna tokių vaikų, kurie išvis nekalba, bet su juo bendraujant, jo neskubinant prakalbina. Jam negalima užduoti atsakymą menančių klausimų, nes tai nesiskaitys įrodymu. Reikia pasirengimo, teisinių žinių, įgūdžių, kaip jį prakalbinti.“
Trūksta ir kitos srities žmonių
Policijos atstovai išreiškė pageidavimą, kad vaiko teisių apsaugos specialistas per valandą atvyktų į įvykio, kur įtariamai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia vaikas, vietą. Vis dėlto Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Janas Maciejievskis teigė kol kas nematantis tam galimybių.
„Sprendžiame tą problemą, bet kol kas mes tai sunkiai įsivaizduojame. Tikrai ketiname bendradarbiauti su policija dėl to ir spręsime tą problemą, kad kuo greičiau vaiko teisių apsaugos specialistai galėtų atsidurti toje smurtinėje aplinkoje“, – sakė J.Maciejievskis.
Tokią problemą lėmė žmogiškųjų išteklių ir mobilumo trūkumas. Tarnybos atstovas pripažino, kad sistemoje dabar dirba gerokai per mažai žmonių, kad būtų galima įgyvendinti tokį pareigūnų pageidavimą, kurį jis pavadino visiškai suprantamu. Tiesa, jis sakė, kad yra planas darbuotojų skaičių padidinti, tačiau dar reikia išspręsti žmogiškųjų išteklių paskirstymo klausimą.
J.Maciejievskis sakė, kad ir dabar kai kuriais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistas gali atvykti per valandą. Vis dėlto, jei tuo pačiu metu pasitaiko keli iškvietimai, to padaryti faktiškai neįmanoma. Šiuo metu visoje Lietuvoje į iškvietimus reaguoja 375 specialistai. Siekiama, kad jų būtų bent apie 600.
„Jeigu dirbant normaliu režimu, kai, tarkime, yra du pranešimai per dieną, tai mes galime užtikrinti“, – teigė pašnekovas. Be to, jis tikino, kad po liepos 1-osios bus užtikrinta, kad visose savivaldybėse vaiko teisių apsaugos specialistai dirbs visą parą, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis.
