Bijodama dėl savo ir vaiko gyvybės, moteris kreipėsi pagalbos, bet ji ėjo vėžlio greičiu, kol smurtautojas nesiėmė drastiškų priemonių – apipylė vaiko motiną benzinu ir bandė padegti. Moterį išgelbėjo ne pareigūnai, o taksistas.
Kraupų pasikėsinimą į motiną per langą matė ir mažametis vaikas, o moteris suprato, kad vienintelis jos ginklas – viešumas. Kodėl neveikia apsaugos nuo smurto sistema ir kodėl ledai pajuda, kai istorija iškyla viešai?
Lietuvos ir Europos fitneso čempionė, pasaulio vicečempionė I.Kokoš dabar jau žino, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo smurtaujančio vyro – viešumas.
Buvęs sugyventinis ją terorizavo dvejus metus, o prieš praėjusių metų Kalėdas žinutėmis įspėjo, kad ją nužudys. Tačiau policija į moters pagalbos šauksmą sureagavo vangiai, tyrimą pradėjo, bet vyro neizoliavo.
Ilgai laukti nereikėjo, grasinimus, kaip ir žadėjo, vyras įgyvendino. Tiesa, iki galo jam nepasisekė, moterį išgelbėjo ir smurtautoją sulaikė taksistas.
„Problema yra policija. Policijos požiūris į nusikaltimo auką yra didžioji problema. Kol kas, nepaisant pastangų, direktyvų, mes negalime pažvelgti per nukentėjusio asmens interesų ir teisėtų lūkesčių prizmę, apsaugos poreikius net ir tokiose ypatingai skaudžiose bylose“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė asociacijos „Vilniaus moterų namai“ vadovė Lilija Vasiliauskienė.
Policijos pareigūnai I.Kokoš norėjo duoti pagalbos mygtuką, su kuriuo ji galėtų prisišaukti pagalbos, bet jis neveikė. Neveikė ir antras siūlytas mygtukas.
Su smurtą patiriančiomis moterimis dirbančios organizacijos sako, kad pagalbos mygtukai anokia pagalba, veikiau apsunkinimas smurtą patiriančiai aukai.
„Mes daug kartų kalbėjome apie tų mygtukų nepatogumą, jie apsunkina auką. Mes turime atvejų, kai moteriai jis nepadėjo, tik apsunkino situaciją ir ji grąžino mygtuką. Ji paspaudė mygtuką, policija perskambino į telefoną, o tą telefoną jau buvo paėmęs smurtautojas. Jis pakėlė ragelį, mandagiai pakalbėjo, o moteriai teko atsiimti. Bandymas išsikviesti pagalbą buvo naujo pykčio proveržio priežastis“, – pasakojo L.Vasiliauskienė.
Elektroninės sekimo priemonės savo buvusią draugę persekiojančiam vyrui teisėsauga neskyrė, bet turėjo jo rašytinį pasižadėjimą, kad prie sportininkės ir jos vaiko nesiartins.
„Ką ji turėjo jausti ir galvoti iki sausio 13 d., kai įvyko realus pasikėsinimas. Ji žinojo, kad yra reali grėsmė, bet nebuvo imtasi adekvačių priemonių. Turėjo būti sulaikytas asmuo, kuris dėl panašaus nusikaltimo jau kalėjo, bet nepadarė įšvadų ir net būdamas įkalinimo įstaigoje jai grasino“, – teigė L.Vasiliauskienė.
Netgi po bandymo I.Kokoš sudeginti gyvą smurtautojui buvo iškelta byla pagal lengvesnį kaltinimą. Moteriai pradėjus apie pasikėsinimą viešinti, kaltinimai pasunkėjo.
„Hipotetiškai žiūrint, šiuo atveju yra pasikėsinimas nužudyti. Jeigu yra apipylimas degiu skysčiu ir tik pašalinė jėga sustabdė, tai akivaizdus pasikėsinimas nužudyti – rimtas straipsnis su rimta atsakomybe“, – teigė Policijos rėmėjų asociacijos vadovas, buvęs komisaras Sigitas Mecelica.
Kuo moteris daugiau apie savo skaudžią patirtį kalbėjo, tuo palankiau jos likimas sprendėsi. Smurtautojas įkalintas bent dviem mėnesiams, nors jeigu ne viešumas ir skambučiai prokurorams, jis veikiausiai į laisvę būtų galėjęs išeiti ir po dviejų arešto parų.
Su smurtą patiriančiomis aukomis dirbančių organizacijų ekspertai sako, kad teisėsaugos pareigūnai nemokomi, kaip dirbti su aukomis.
„Jų ko tik nemoko – kaip apiforminti bylą, apiforminti atvejį, kad smurto nebuvo. Dovanokite, kas čia, teisinis nihilizmas, jeigu moteris sako, kad pavojus yra? Matote, iki ko mes galime prisišokinėti. Gal šitas atvejis mus visus išblaivins“, – sakė L.Vasiliauskienė.
Pasikėsinimą į moterį ir bandymą paversti ją gyvu fakelu pro langą stebėjo mažametis buvusios poros sūnus.
Tačiau vietoj realios pagalbos moteris sako sulaukusi keistų klausimų – ar vaikas turi kur miegoti, apsilankę vaiko teisių specialistai apžiūrėjo šaldytuvą ir puodus.
„Gavus pranešimą, kad šeimoje buvo smurtas, mes turime pateikti papildomą medžiagą. Mes lankomės namuose, ištiriame buitį. Toliau siūlome pagalbą, kokią galime suteikti“, – aiškino Vilniaus vaiko teisių apsaugos vadovė Lina Juškevičienė.
I.Kokoš sako, kad ji pati ir vaikas sukrėsti, tačiau institucijos aiškina, kad reaguoti greitai neturi pajėgumų.
„Mes daugiau reaguojame į skubius pranešimus ir suteikiame informaciją. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus. Fiziškai nėra pajėgų vesti ir sekti atvejį, kiek tėvai kažko daro.
Yra duota informacija, o jeigu jos nevykdo, pasijungia kitos procedūros. Jeigu matome, kad vaikui nesaugu ir motina nevykdo mūsų rekomendacijų, pasijungia kiti mechanizmai, pavyzdžiui motinai gresia administracinė atsakomybė“, – teigė L.Juškevičienė.
Buvęs policijos komisaras tvirtina, kad dėl smurto artimoje aplinkoje atvejais pagalba teikiama tik aukoms, o smurtautojas lieka užmirštas. Jam pagalbos reikia ne ką mažiau.
„Turėtų įsijungti visos tarnybos. Už prevenciją, darbą su šeimomis atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet turi būti junginys, kuris viską koordinuotų.
Vidaus reikalų ministerija kažkada tokią funkciją turėjo, buvo atskira skiltis. Dabar smurtautojas neugdomas, o jeigu šviečiamoji veikla duoda rezultatą bent 1 iš 10, jau yra rezultatas”, – sakė S.Mecelica.
Darbas su smurtauti linkusiais asmenimis yra numatytas, tačiau jis labiau imitacija.
Policijos rėmėjų asociacija sukūrė mobiliąją programėlę „Gyvenk saugiai“. Naudojantis ja greitai galima nustatyti, ar šeimoje netvyro smurtas, kurį ne visuomet lengva atpažinti. Programėlė nustato pavojaus lygį ir pateikia nuorodas, kur kreiptis.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
