„Aš iš principo palaikyčiau, jeigu kalbėtume apie visą žemės reformą, nuo to pradėti reikėtų galbūt į visą visumą žiūrint, iš tikrųjų kokiomis aplinkybėmis ir kada nekilnojamas turtas – žemė – Lietuvoje tapo kilnojamu turtu, kas kokias naudas iš to turėjo, kokią žalą patyrė žemių savininkai dėl tos reformos, ir toliau nuosekliai eiti. Nes dabar praktiškai pagal tas idėjas tai norima įsivertinti ankstesnių Seimų ir vyriausybių darbus, susijusius su žemės ūkio sektoriumi, o ten baltų dėmių, man atrodo, pakankamai daug yra“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.
Anot jo, priimant kai kuriuos įstatymus nebuvo tinkamai reglamentuoti kontrolės mechanizmai. Jis taip pat sakė, kad Vyriausybė pasirengusi atsakyti tik į keliamus teisinius klausimus.
„Į kai kuriuos opozicijos klausimus iš principo neįmanoma atsakyti ir nebus atsakinėjama, nes klausimų yra iki tokių, kokios įmonės ar parduotuvės Lietuvoje pardavinėja ūkininkams sėklas, kas jų savininkai ir panašaus pobūdžio klausimai. Arba klausimai, kurie yra prieinami viešuose registruose, o kiti – iš viso, matyt, yra skirti jų biuro darbuotojams, kad tą surinktų ir apibendrintų informaciją. Į tuos klausimus, kurie susiję su teisiniu reguliavimu, aišku, Vyriausybė atsakys“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras taip pat teigė, kad teigiamai vertina prokuratūros sprendimą aiškintis žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.
„Prokuratūra tikrai atlieka savo įstatymu numatytą misiją dėl galimo viešo intereso pažeidimo ir gynimo, ir aš džiaugiuosi, kad tą jinai padarė, tai yra ta institucija, kuri, matyt, galės geriausiai atsakyti, ar buvo galimai pažeistas įstatymas ir viešasis interesas, ar ne. Tai tiktai sveikinu prokuratūrą“, – teigė S. Skvernelis.
Konservatoriai bei liberalai siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.
Siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.
Iniciatyva gimė po to, kai naujienų portalas 15min.lt pranešė, kad „valstiečių“ lyderiui R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Pats R. Karbauskis kartoja, kad sandoriai buvo teisėti ir įstatymų nepažeidė.
Šiuo metu įstatymai draudžia vienam asmeniui, įmonei ir susijusiems asmenims turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. R. Karbauskis trečiadienį Seime aiškino, kad iki 2014 metų įmonės nebuvo siejamos tarpusavyje, todėl vienas asmuo įmonių su 500 ha „galėjo turėti aibę“, visi sandoriai buvo tikrinami notarų, o po 2014-ųjų leidimus įsigijimams turėjo išduoti ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Generalinė prokuratūra antradienį taip pat nusprendė įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie R. Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.
