Konservatoriai bei liberalai siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.
Siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.
Taip pat parlamentinis tyrimas aiškintųsi situaciją, susijusią su trąšų importu, kitus R. Karbauskiui pastaruoju metu viešai užduotus klausimus, susijusius su „Agrokoncerno“ veikla.
„Yra ypatingai daug klausimų, susijusių tiek su R. Karbauskiu, tiek su „Agrokoncernu“, tiek su kitomis žemės ūkio bendrovėmis, per skirtingas sritis, tiek su trąšomis, tiek su žemės sklypų įsigijimu, tiek su žemės sklypų koncentracija, įrengimų skolinimu, kad viena institucija jų nebegali atsakyti. Klausimai yra politiniai ir mes įsitikinę, kad reikalingas aiškus, skaidrus, politinis tyrimas“, – BNS sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Aš noriu pabrėžti, kad tai ir tam tikras egzaminas R. Karbauskiui – įrodyti, kad jis yra nuoseklus, tirdamas ne tik tuos klausimus, kurie jam patogūs, o visus, ir sąžiningai ir nuosekliai ieškodamas teisingumo“, – pridūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.
Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas primena tik „valstiečiams“ pradėjus debatus dėl Lietuvos radijo ir televizijos tyrimo sakęs, jog lygiagrečiai turi būti pradėtas ir tyrimas dėl R. Karbauskiui užduodamų klausimų, susijusių su jo verslu.
„Mes irgi tuo suinteresuoti, ruošiame popierius ir sudėsime į bendrą. Jau pasigirdo gąsdinimų, kad dubliuos prokuratūros darbą. Bet prokuratūra nevykdo ikiteisminio tyrimo ir čia nėra jokio pavojaus įsikišti į baudžiamąją bylą, nes nėra jokios baudžiamosios bylos. Viešojo intereso gynimas vyksta civiline tvarka“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą, kad būtų įvertinti žiniasklaidos pranešimai apie „valstiečių“ vadovo R. Karbauskio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.
„Atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas inicijuoti tyrimą ginant viešąjį interesą“, – paskelbė prokuratūra.
E. Gentvilas sako, kad komisija tirtų, kokios spragos buvo paliktos įstatyme, galbūt ir sąmoningai, kad būtų galima apeiti ribojimus dėl žemės kio paskirties plotų įsigijimo.
„Galima pereiti ir prie konkrečių atvejų analizės. Pavyzdžiui, kiek fizinių asmenų įsigijo daugiau kaip dešimt hektarų, ar jie tenkino visus įstatymo nustatytus reikalavimus, tai yra ar buvo deklaravę savo pasėlius mažiausiai trejus metus, ar turėjo žemės ūkio išsilavinimą ir pan. Tikrai siūlau ne R. Karbauskiu ir sūnumis apsiriboti, o išplėsti, kiek tokių precedentų yra nutikę“, – pažymėjo liberalų vadovas.
Siūloma, kad komisija būtų sudaryta iš 13 narių, turinčių teisę dirbti su slapta informacija. Kaip BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis, parašus po tyrimo iniciatyva planuojama pradėti rinkti artimiausiu metu.
Tyrimas galėtų būti pradėtas ne anksčiau kaip pavasario sesiją, mat komisijai sudaryti reikalingas balsavimas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną.
Parlamentinį tyrimą siūloma atlikti ir dėl kitų R. Karbauskiui dėl jo verslo veiklos užduotų klausimų, pvz., reaguojant į žiniasklaidos pranešimus „tirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti – nusavinusios ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę“.
Būtų siūloma aiškintis, ar siekiant įgyti nepriklausomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.
Siūloma nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios „leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose“.
Komisija analizuotų, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams, ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.
Taip pat jai būtų pavesta surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys, „nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje“.
Per tyrimą būtų aiškinamasi, kaip tokios trąšos naudojamos Europos Sąjungoje, ar praktika skiriasi nuo Lietuvos, kaip Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.
Būtų renkami duomenys, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, kas yra tų įmonių savininkai, taip pat duomenys apie žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams, grūdų ir aliejinių augalų rinkas Lietuvoje.
Komisijai tyrimą būtų pavesta atlikti iki lapkričio 1 dienos.
Seimas baigdamas pratęstą sesiją praėjusią savaitę sudarė parlamentinę komisija, kuri aiškinsis visuomeninio transliuotojo finansus.
„Jeigu nori“
Pats R.Karbauskis nemato problemos dėl opozicijos iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimų komisiją dėl padėties žemės ūkyje. „Jeigu nori, gali tirti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Tačiau jis nesiėmė atsakyti, ar valdantieji palaikys komisijos sudarymą.
„Matysime, koks bus siūlymas, kas ten bus siūloma. Aš viešoje erdvėje daug prisiskaičiau nesąmonių. Tai jeigu bus rašomos nesąmonės apie trąšas žmonių, kurie iš viso nesupranta, kas tai yra, iš ko jos gaminamos, kas jas importuoja, kokia tvarka importuoja, tai tokiu atveju bus abejojama, ar palaikyti. Bet jeigu ketinimas yra normaliai išsiaiškinti, kas, kodėl valstybėje yra vienokia ar kitokia tvarka, tik aš pasakysiu, kad tą tvarką nustatinėjo patys konservatoriai, tai atitinkamai, matyt, kad tirs patys save, tai mes palaikysime. Bet tikriausia išplėsime klausimus, kodėl konservatorių valdymo laikotarpyje buvo priimti tokie sprendimai, kurie nesukūrė kažkokios kontrolės sistemos. Tai kaltinti mane, kad valstybė kažko nekontroliuoja – neįsivaizduoju“, – sakė R. Karbauskis.
Jis teigė nežinąs, kaip parlamentinis tyrimas galėtų būti susijęs su juo, nes trąšas, pagal nustatytą importo tvarką, importuoja labai daug įmonių.
„Yra truputį keista, kai visa tai suveda į kažkokį asmenį. Yra tvarka, kurios laikosi visos įmonės Lietuvoje, importuojančios trąšas, jų yra keliasdešimt“, – teigė politikas.
Kalbėdamas apie žemę, jis pastebėjo, kad tai vėlgi liečia tūkstančius įmonių, kurios laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tų pačių konservatorių priimtų įstatymų.
„Dabar toks naivus teigimas, kad neva jų kažkas nesilaikė, kada patys žino, kad niekas neribojo įmonių skaičiaus, kurios galėjo pirkti žemę, kurias vienas savininkas galėjo turėti. Kai atsirado apribojimai, tų apribojimų ir buvo laikomasi“, – teigė R. Karbauskis.
Jis pasidžiaugė, kad prasidėjo prokuratūros tyrimas, ir jis išsiaiškins ir duos atsakymus.
„Tų atsakymų laukia ne tik „Agrokoncerno“ įmonės, tų atsakymų laukia daugelis žmonių, kurie teisėtai įsigijo žemės ir dabar yra kažkokių politikų ar komentatorių kaltinami, neva jie turi daugiau žemės, negu leido įstatymas, kas yra nesąmonė, nes visą laiką notarinės kontoros tikrindavo pirkimą, bet kokį kontraktą, po to įsijungė į tai NŽT su savo leidimais. Jeigu kažkas kažko nekontroliavo ir nežiūrėjo, tai tikriausiai ne pirkėjo ir ne pardavėjo problemos, o tų, kurie to nedarė. Keistas atrodo vaizdas, kai kaltina žemdirbius, kaltina mane tuo, kuo aš negalėjau būti kaltas“, – stebėjosi R. Karbauskis.
Pradedamas tyrimas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Seimo nario Ramūno Karbauskio elgesio.
Tyrimas pradėtas žiniasklaidos paskelbtos informacijos bei žurnalisto Šarūno Černiausko atsiųsto kreipimosi pagrindu. Teigta, jog R.Karbauskis dviem savo sūnums padovanojo apie 7 mln. eurų, tačiau dovanojimo sandorių nenurodė privačių interesų deklaracijoje.
