Vis dėlto medikai sunerimę, nes nuo kitų metų sausio 1 dienos, regis, kad į profesines sąjungas nestojantys asmenys gali nukentėti – gali negauti tam tikrų socialinių garantijų.
Naujienų portalo lrytas.lt gautose medikų bendruomenei skirtose skaidrėse supažindinama su artėjančiais pokyčiais. Darbo kodekso 197 straipsnio dalis medikams kelia nerimą – ar socialinėmis lengvatomis galės pasinaudoti tik profesinėms sąjungoms priklausantys asmenys?
Lengvatas gaus ne visi?
Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas skuba neigti tokius gandus. Paklausus, ar nuo nuo kitų metų sausio 1 dienos algos kils tik tiems, kurie yra profesinių sąjungų nariai, L.Labanauskas kategoriškai paprieštaravo.
„Ne, nėra taip pasakyta. Bet taip galima suprasti. Dabar ir mes su teisininkais diskutuojame šiuo klausimu. Nuo sausio 1 dienos bus jau įsigaliojusi pakoreguota mūsų šakinė sutartis. Ir diskriminuoti ne gydytojų sąjungos narius punktų tikrai nėra. Ir nemanau, kad jų atsiras“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė jis.
„Bet yra Darbo kodekso 197 straipsnis ir jo pirmoji dalis, kuri aiškiai nurodo, kad nauja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis bus taikoma tik profesinių sąjungų, pasirašiusių kolektyvinę sutartį, nariams. Šiuo atveju, mes kalbame apie visas lengvatines sąlygas. Todėl su lengvatinėmis sąlygomis tikrai taip ir bus - tik tų sąjungų nariams, kurios pasirašė sutartį“, – sutinka L.Labanauskas.
„Pavyzdžiui, slaugytoja, nepriklausanti šakinei sutarčiai, socialinių lengvatų negaus“, – tikino jis.
Jo teigimu, su tokia tvarka susidurs ne tik medicinos srities, bet ir kiti darbuotojai.
„Prievartos juk nėra, čia savanoriškas stojimas“, – apie prisijungimą prie profesinių sąjungų sakė L.Labanauskas.
Galioja tik pasirašiusiems
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tokių L.Labanausko žodžių patvirtinti negalėjo.
„Nelabai tikiu, kad šakos susitarime su ministerija būtų įvardytos profesinės sąjungos, – sakė A.Černiauskas. – Ten yra labai nedidelė dalis žmonių, kurie nepakliūva pagal tą sutartį. Šakos kolektyvinė sutartis taikoma tiems, kurie yra tų organizacijų nariai.“
Tačiau A.Černiauskas pripažino, kad kai kurie susitarimai galioja tik pasirašiusiems sutartį.
„Naujame Darbo kodekse yra nuostata, kad šakos gali susitarti. Šaka ar tam tikras sektorius gali susitarti dėl tam tikrų Darbo kodekso pakeitimų. Ir tie susitarimai galioja tik tiems, kurie pasirašo“, – situaciją aiškino A.Černiauskas.
„Čia nekalbama apie profesines sąjungas“, – sakė A.Černiauskas ir kaip pavyzdį pateikė vieno produkto gamybos sektorių, kuriame vienas gamintojas nėra grupės narys. Ir jei viena kompanija sektoriui nepriklauso ir susitarimo pasirašiusi nėra, bendrų taisyklių, pavyzdžiui, sektoriuje kelti minimalią algą, gali ir nesilaikyti.
„Nebent socialinės apsaugos ir darbo ministras išplečia sutarties sąlygas visiems to sektoriaus nariams“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
Skatina kurti įmonių junginius
A.Černiausko teigimu, šiuo metu Trišalė taryba vis dar sprendžia kai kuriuos Darbo kodekso klausimus. Ir planuoja pasirašyti nacionalinį susitarimą.
„Ten įsitraukę dauguma darbdavių organizacijų, daugelis profesinių sąjungų. Tai tie susitarimai galios tik toms organizacijoms, kurios įeina į tą sudėtį, ir į darbdavių organizacijas. Nepriklausomai, ar yra profesinės sąjungos narės, ar ne. O kiti sektoriai naudotis tuo, dėl ko mes susitarėme, negalės, nes susitarime nedalyvauja. Bet niekas nedraudžia prie susitarimo prisijungti“, – situaciją komentavo jis.
A.Černiausko teigimu, šis skatinimas jungtis į tam tikrus profesinius junginius užkirstų kelią šešėlio plitimui, leistų darbuotojams reikalauti geresnių darbo sąlygų.
„Čia skirta tam, kad kuo daugiau įmonių, tiek iš profesinės sąjungos, tiek iš darbdavių pusės jungtųsi į junginius. Kad jos nebūtų po vieną, kaip kad yra dabar. Ypač smulkios įmonės, kai jos po vieną, ir šešėlio nemažai atsiranda. Ir tokių susitarimų nelabai norima vykdyti. Tai yra bandymas įtraukti“, – sakė pašnekovas ir priminė, kad Darbo kodekso autoriai taip pat užsiminė apie šią galimybę.
Sveikatos apsaugos ministerija ramina
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nėra jokio diferencijavimo pagal priklausymą ar ne profsąjungoms, nes tai būtų socialiai neteisinga. „Gyvename demokratinėje valstybėje, tad žmonės yra laisvi pasirinkti priklausyti ar ne kokiai nors grupei, asociacijai, profesinei sąjungai ar kitokiam pilietiniam judėjimui. Taigi negali būti net kalbų apie tai, kad narystė jose lemia kokias nors socialines lengvatas“, – rašoma naujienų portalui lrytas.lt atsiųstame ministerijos atsakyme.
„To nenumatyta ir kolektyvinėje sutartyje, kurią dar praėjusiais metais SAM pasirašė su medikus vienijančiomis profsąjungomis. Šia kolektyvine sutartimi yra sutarta, kaip turi būti gerinamos darbo sąlygos ir socialinės garantijos, didinami atlyginimai mūsų šalies medicinos darbuotojams“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme.
Ministerijos pranešime taip pat primenama, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis įsigaliojo 2017 m. birželio 16 d., kai galiojo dar senojo Darbo kodekso nuostatos, tad jai taikomos buvusio kodekso nuostatos.
Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai turėtų nuraminti ir rezidentus.
„Taigi pozicija vienareikšmiška – gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės ir tam yra ir bus panaudojamos visos galimybės, kurias šiandien turime.
Vyriausybė yra labai geranoriškai nusiteikusi ir toliau ieškos galimybių jų algoms didinti. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad šio sektoriaus darbuotojams algos keliamos po ilgo laiko, nes iki šiol buvę valdantieji to nedarė“, – praėjusios valdžios sprendimus kritikavo ministerijos atstovai.
