Be to, ketinama paviešinti pernai pradėtų auditų išvadas, kaip šalyje veikia viešųjų pirkimų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sistema, teatrai ir koncertinės įstaigos, kaip tvarkomos pavojingos atliekos, kaip valdomi valstybinės ypatingos svarbos informaciniai ištekliai, viešoji geležinkelių infrastruktūra. Bus pradėtos vertinti ir išmanioji mokesčių administravimo, elektroninių nusikaltimų, socialinės paramos sistemos, aiškinamasi, kaip veikia darbo rinkos šešėlio prevencija ir kontrolė, vartotojų teisių apsauga.
„Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė dar nėra inventorizuota ir teisingai apskaityta, kita problemos pusė – ūkininkų kontrolė, kiek ją įsigyja. Apie šią problemą mūsų direktorius vakar kalbėjo, matome, kad kontrolės mechanizmai nesukurti“, – žurnalistams sakė Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė. Anot jos, Valstybės kontrolė yra pateikusi rekomendacijas atlikti šią inventorizaciją ir šiuo metu žemė skaičiuojama.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, kad jo vadovaujamos institucijos anksčiau atliktų auditų kai kurios rekomendacijos nėra įgyvendinamos kelerius metus, dažniausiai tai nutinka keičiantis politinei valdžiai, institucijų vadovams performuojant komandas.
„O kai laiku nereaguojama, vieną gražią dieną sprogsta tie burbulai. Tad prioritetas dėl valstybinės žemės – jaučiame, kad išpildome tą prioritetą“, – tikino A. Dulkys.
Iš viso programoje numatyti 39 valstybiniai auditai, iš jų – privalomų 18 finansinio teisėtumo ir 21 pačios įstaigos pasirinktas veiklos auditas, didžioji dalis jų pradėti pernai.
Balandį ketinama skelbti audito išvadas dėl viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo – bus vertinama ne tik pati sistema, bet ir Ūkio ministerijos, Vyriausybės, Vyriausybės kanceliarijos, Viešųjų pirkimų tarnybos veikla šioje srityje, taip pat ir visos 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų. Valstybės kontrolės atstovai pabrėžė, kad vertinami ne patys pirkimai, o sistemos efektyvumas.
„Tikėtina, kad šioje sistemoje ateityje reikės atlikti galbūt mažesnius, labiau specializuotus auditus, nes vykdydami jį pamatėme, kokia didžiulė tai yra schema, mechanizmas ir koks jis yra sudėtingas, Tai klausimas, kuris per vieną „užėjimą“ gali ir nepavykti“, – pripažino A. Dulkys.
Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė sako, kad ikimokyklinio ugdymo auditu iš esmės siekiama įvertinti ikimokyklinio ugdymo kokybę. Pasak jos, šis klausimas itin svarbus ir ateities visuomenės vystymuisi, kadangi mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog penkiolikmečių, lankiusių darželius, pasiekimai geresni, nei to nedariusių.
„Tokiu būdu mes uždarysime visą ratą bendrojo ugdymo ir atsakysime į klausimą, ką reikėtų daryti gerinant Lietuvos mokinių pasiekimus“, – sakė ji.
