Dėl grasinimų V.Rubavičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dėl to paties incidento į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir 37 Seimo narių grupė, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo persekiojimo.
Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tai daryti, motyvuodamos įrodymų stoka. Gavus tokį institucijų atsakymą, išpuolis su grasinimais pasikartojo – į V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį vėl atsiųstos grasinančios žinutės.
„Apgailestaujame, kad laisvoje Lietuvoje yra įmanomi tokie totalitarinei valstybei būdingi veiksmai. Manome, kad tai susiję su V.Rubavičiaus publikacijomis žiniasklaidoje, jo atviru ir kritišku požiūriu į lietuvių tautos egzistencines ir valstybės valdymo problemas.
Jis nesitaiksto su politikų mėginimais ardyti valstybės pagrindą – šeimą, naikinti lietuvių kalbos valstybinį statusą, riboti žodžio ir saviraiškos laisves. Tikėtina, kad aštri jo kritika dažna nepatinka ir politinėms partijoms.
Tačiau tai negali būti pagrindas V.Rubavičiaus persekiojimui ir bauginimams, nes tai reikštų, kad jis yra persekiojamas už savo pažiūras, kurios niekaip nekenkia visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, jos telkia visuomenę, didina atsparumą svetimai, antivalstybinei propagandai. Rašytojo persekiojimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu – Lietuvos teisėtvarka privalo užtikrini jo saugumą ir jį ginti.
Esame įsitikinę, jog ne rašytojas V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.
Esame įsitikinę, kad ne V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.
Jūsų Ekscelencija prezidente, piliečiai pasikliauja jūsų autoritetu. Esame įsitikinę, kad jūsų dėmesys šiam incidentui būtų pakankama priemonė, kad teisėtvarkos institucijos pradėtų vykdyti savo konstitucinę prievolę – saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves – tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę, ir teisę į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą“, – rašoma laiške.
Šį kreipimąsi pasirašė: Vytautas Budnikas (Lietuvos žmogaus teisių asociacija), Stasys Kaušinis (Piliečių gynybos paramos fondas), Stasys Stungurys (Lietuvos Helsinkio grupė), Krescencijus Stoškus (Nepartinis demokratinis judėjimas), Romualdas Povilaitis (Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija).
Gruodžio 11 dieną buvo įsilaužta į filosofo asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiami grasinimai ir patyčios. Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta – „nepasislėpsi“ ir grasinta „pakasti“. Vykstant išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, stebėti ir realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis referuota į namuose vykusį gyvą pokalbį.
Tą patį vakarą įeita į namus, pavogtas telefonas, palikti akivaizdūs apsilankymo ženklai, kurių lengvai galima ir nepalikti, kitą rytą telefonas su ištrintais duomenimis rastas paliktas laiptinėje.
Paklaustas, kas ir kodėl galėtų taip elgtis, V.Rubavičius iš karto po išpuolio agentūrai „Elta“ sakė, kad sunku pasakyti.
„Visi žmonės yra susiję, gal kažkam užkliuvo mano rašiniai, o gal kažkas per mane su kažkuo iš politikų nori suvesti sąskaitas, imituodami politinį persekiojimą, ir pasirinkęs mano asmenį kaip tam tikro persekiojimo objektą. Sunku daugiau pasakyti – Lietuvoje juk žmonės išmanūs, moka vieni kitus kankinti. Bet kad yra panaudotos kibernetinės aukšto lygio priemonės, man akivaizdu“, – kalbėjo filosofas.0
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras V.Rubavičius – Lietuvos poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas. 2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. 1975 m. Vilniaus universitete baigė astrofiziką.
Dirbo filosofijos, sociologijos ir teisės institute, redagavo žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“, buvo „Literatūros ir meno“ vyr. redaktoriumi ir redakcijos darbuotoju.
2012 m. V. Rubavičius apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.