STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad ŠMM vykdo nepakankamą panaudos pagrindais perduoto turto naudojimo ir sutarčių vykdymo kontrolę, taip pat ministerija nėra nustačiusi turto naudojimo ataskaitų reikalavimų ir, nepaisant sutartyse nurodyto draudimo, kai kurios viešosios įstaigos komercinę ir ūkinę veiklą vykdo joms panaudos teise suteiktuose nekilnojamojo turto objektuose.
Atliekant korupcijos rizikos analizę paaiškėjo, kad ŠMM kontrolė viešųjų įstaigų turto valdymo srityje nepakankama. Iš pateiktų ir surinktų dokumentų STT pareigūnai nustatė, jog Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras aktyviai vykdė įvairius savo valdomo nekilnojamojo turto civilinius sandorius, tačiau daugiausia sandorių šis mokymo centras sudarė su jo vadovės artimos aplinkos rato asmenimis. Nustatyta, jog mokymo centras patalpas Kaune pagal mainų sutartį be priemokos sumainė su šio mokymo centro vadovės sūnumi.
Tokiu būdu Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis buvo pagerintos ne tik mokymo centro pagal panaudos sutartį naudojamos patalpos, bet ir fiziniams bei juridiniams asmenims priklausančios statinio patalpos. Įvertinus minėtą mainų sutartį galima daryti išvadą, kad būtent ši sutartis galėjo būti nuostolinga ne tik Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, bet ir valstybei. ŠMM, kaip viena iš šio mokymo centro dalininkių, apie įvykdy tus neki lnojamojo turto mainus nežinojo.
STT atkreipė dėmesį, jog ŠMM vangiai formuoja antikorupcinę aplinką savo valdymo srities institucijose. Nuo 2002 m., priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, ŠMM ir jai pavaldžios institucijos nė karto nenustatė korupcijos pasireiškimo tikimybės, taip pat iki šiol neparengė korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo plano.
Švietimo ir mokslo ministerijai STT rekomendavo vidaus teisės aktuose aiškiai apibrėžti perduoto pagal panaudos sutartis nekilnojamojo turto naudojimo kontrolės, priežiūros ir tikrinimo procedūras. Taip pat reglamentuoti nekilnojamojo turto būklės tikrinimą ir fiksavimą turto perdavimo, periodinių patikrinimų ir grąžinimo metu.
Nustatyti aiškius ir išsamius reikalavimus nekilnojamojo turto panaudos ataskaitoms. Svarstyti galimybę tokioms viešosioms įtaigoms, kurių dalininkė nėra valstybė, ar įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra komercinė, viešo konkurso būdu taikyti konkurencingą nuomos procedūrą. Nepatikėti viso turto valdymo proceso viešosioms įstaigoms ir kitiems jos dalininkams, galimai suinteresuotiems neskaidriai ir savanaudiškai valdyti turtą, kad jie neturėtų galimybių savo nuožiūra spręsti dėl vienokių ar kitokių nekilnojamojo turto valdymo aspektų. Aktyviau vykdyti antikorupcinę politiką ir įgyvendinti Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas.
Su korupcijos rizikos analize galite susipažinti čia.
