Spragą užčiuopę sukčiai netrukus ėmė maudytis piniguose. Įtariama, kad iš šios aferos sumanytojai sugebėjo užgrobti apie 1000 ha svetimos žemės ir susižėrė apie 1,4 milijono eurų.
Aferistų gaują įklampino godumas, nes naudodami tas pačias klastotes jie žemę atsiėmė net ne vienoje, o dviejose Lietuvos savivaldybėse.
Be to, triukšmą ėmė kelti ir ilgalaikes sutartis dėl valstybinės žemės nuomos sudarę ūkininkai. Jiems įtarimą sukėlė ūmai atsiradę niekam nežinomi tariami paveldėtojai.
Pamatė sistemos trūkumų
Šios aferos sumanytoju teisėsaugininkai laiko 39 metų Raimondą Jančiauską.
Teisininko išsilavinimą įgijęs alytiškis spėjo padirbėti Pakruojo prokuratūroje prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.
Jis ketino kandidatuoti net į Alytaus tarybą, bet planus sugriovė į viešumą iškilusios aferos. Prokuratūros prašymu buvo panaikinta R.Jančiausko neliečiamybė, o jis pats išbandė kameros gultą.
Dirbdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijoje R.Jančiauskas atstovavo darbovietei žemgrobių byloje. Tada teisininkas išvydo visus sistemos trūkumus, nes pats turėjo prieigą.
Alytiškis netrukus išsiaiškino, kaip susirasti nacionalizuotus vadinamuosius bešeimininkius sklypus. Jų buvo ne vienas ir ne du, nes tremties košmaro neišvengė ne tik šeimos, bet ir ištisos giminės.
Be to, ne vienas pretendentas atsimušė į biurokratinę sieną – neturėjo pakankamai dokumentų paveldėjimui pagrįsti.
Į paveldėtojo neturinčią žemę nusitaikiusiems aferistams liko surasti pretendentų ir pasirūpinti tai patvirtinančiais dokumentais.
Ieškojo skurdžių senolių
Užgrobėjų bylą išnarpliojęs ir teismui perdavęs Šiaulių apygardos prokuroras Andrejus Mirnas sakė, kad kaltinamieji sąmoningai ieškojo pagyvenusių, skurdžiai besiverčiančių ar asocialių žmonių: „Buvo tikimasi, kad jie ilgai negyvens, tad neliks ir liudytojų.“
Tada buvo ieškoma dokumentų, kurie pagrįstų tariamą giminystę.
Tam buvo naudojamos gimimo, mirties, santuokos liudijimo klastotės, nebūti išrašai iš bažnytinių knygų.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tikrovės neatitinkančių išrašų iš bažnyčios knygų pateikdavo net klebonai, o keliais atvejais buvo naudotos klastotės.
Aferistams galėjo ir nepasisekti, bet jiems talkino nesąžiningi žemėtvarkininkai, netikrinę pateiktų abejotinų dokumentų ir padėję juos įforminti.
Užgrobė šimtus hektarų
Žemgrobių planas veikė tobulai – 2008–2011 metais buvo užgrobta per 1000 hektarų žemės.
Dauguma sklypų – žemės ūkio paskirties dirbami laukai, nors tarp apgaule susigrąžintų buvo ir miško masyvų, nedidelių vandens telkinių.
Išvadas apie atkurtą nuosavybę arba savininkams grąžintus sklypus pardavinėję aferistai tiesiog maudėsi piniguose. Pavyzdžiui, už vieną stambią žemės ūkio valdą jiems buvo atseikėta net 790 tūkstančių litų (beveik 229 tūkst. eurų).
Šiaulių apylinkės teismui parduotoje byloje surinkta įkalčių dėl daugiau kaip 900 hektarų žemės užgrobimo. Apskaičiuota, kad 12 nukentėjusių buvo padaryta beveik 1,12 mln. eurų žala.
„Buvo ginamas viešasis interesas, pritaikyta restitucija, todėl žemė buvo atimta iš sąžiningai ją įgijusių žmonių, – sakė prokuroras A.Mirnas. – Ne visi nukentėjusieji yra pareiškę ieškinius, jie laukia, kol baigsis ši byla.“
Atgauti visus pinigus nukentėjusiesiems maža vilties, nes pas kaltininkus turto rasta nedaug – jo pakaks atlyginti tik dalį žalos. Tiesa, pareigūnams pavyko surasti vieno aferisto vardu įteisintą namą užsienyje.
Išdavė artimas bendrininkas
Šiauliuose prieš teismą stos aštuoni asmenys, iš jų dvi – moterys. Dauguma teisiamųjų kaltės nepripažįsta, bet pareigūnai surinko labai daug įkalčių.
Būtent dėl to procesas ir užtruko – teko atlikti dešimtis ekspertizių.
Mat iš pradžių buvo pradėta net 15 ikiteisminių tyrimų, o po to jie buvo sujungti.
Surinkus įkalčius viena bylos dalis buvo atskirta ir perduota Mažeikių teismui.
Jame dėl keturių žemės užgrobimo atvejų teisiami devyni asmenys. Tarp jų – R.Jančiauskas ir jo tėvas Kęstutis Jančiauskas.
Teisėsaugai talkina vienu artimiausių R.Jančiausko bendražygių laikomas Aivaras Pisarževičius.
Iš Švedijos, kur buvo nuteistas dėl kanapių laikymo, pargabentas teisiamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet ir detaliai papasakojo, kaip buvo vykdomos aferos, kas ir kaip jas rezgė.
R.Jančiauskas ir jo tėvas kaltės kratosi, o kiti pripažįsta tik iš dalies.
Tarp teisiamųjų yra Eduardas Pliasas, kuris anksčiau vadovavo Akmenės rajono žemėtvarkininkams.
Šioje byloje sukčiai kaltinami užgrobę daugiau kaip 210 hektarų svetimos žemės, o iš sąžiningų įgijėjų pasisavinę apie 200 tūkstančių eurų.
Prabilo ir buvusi įtariamojo draugė
Dar viena žemgrobystės byla nagrinėjama Kretingos teisme.
Jame teisiamas tas pats R.Jančiauskas su dviem pagalbininkais. Įtariama, kad trijulė užgrobė iki nacionalizacijos Eberhardtui Rutzenui priklausiusią žemę Mažučių kaime (Kretingos r.).
Bylos duomenimis, sugrąžinti 80 hektarų žemės sklypą menamai giminaitei pakako suklastotos krikšto pažymos. Surinkta įrodymų, kad šią klastotę pasirašė net ne Maironių Švč.Mergelės Marijos bažnyčios klebonas, o R.Jančiauskas.
Teisme buvo apklausta ir buvusi teisiamojo gyvenimo draugė Loreta Vasiljevienė. Ji patvirtino nujautusi, kad jos vaikų tėvas senovine rašomąja mašinėle klastoja dokumentus.
Moteris teisme papasakojo, kad gyvenimo draugas yra gyręs vieną moterį „už auksinę rankelę“.
Liudytoja prisipažino ir pati R.Jančiausko prašymu sukurpusi kelis dokumentus. L.Vasiljevienei buvo paaiškinta „nesigilinti ir auginti vaikus“.
Jei bus įrodyta kaltė, aferistų gaujos nariams gresia įkalinimas iki 8 metų.
