Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Atliekant tyrimą pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės Aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.
Lietuvos policija, atsižvelgdama į istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.
Tyrimas nebuvo sudėtingas
Lietuvos policija, sulaukusi itin didelio susidomėjimo dėl paskelbtos informacijos, penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė išsamesnę informaciją dėl atlikto tyrimo. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistai pasakojo, kad tyrimas vyko pagal standartines procedūras.
„Tam tikrų įtarimų buvo, bet mūsų tikslas buvo tuos įtarimus patvirtinti arba ne. Buvo nustatyta, kas tą Aktą ranka surašė. Kiekvieno žmogaus braižas individualus, kiekviena rašysena turi tik jai būdingų požymių ir juos sulyginus galima pasakyti, ar tai to žmogaus rašyta, ar ne“, – sakė Kriminalistinių tyrimų centro viršininko pavaduotojas Vilius Ramanauskas ir pridūrė, kad turėjo kitus reikalingus J.Šaulio rašysenos pavyzdžius.
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas sakė, kad tuo metu, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, išprusę žmonės turėję labai išlavintas rašysenas, be to, teksto buvo daug, tad nustatyti, kieno ranka rašytas dokumentas, nebuvo sunku.
„Žmogui rašant daug ir dažnai, susidaro specifinė rašysena. Faktiškai bet kuri raidė yra būtent jo rašto. Kalbame apie visų požymių visumą. Turi grynai individualius požymius“, – sakė jis.
Spėlionių, kad dokumentą galėjo surašyti kiti signatarai, nebuvo. Todėl buvo lyginama būtent su J.Šaulio rašysenos pavyzdžiais. Palyginimui buvo naudojami keturi iš archyvo paimti signataro ranka rašyti dokumentai. Daugiausia lyginta su jo rašytais laiškas, kurie buvo panašaus laikotarpio.
„Tai daryti išpuola vieną kartą gyvenime“, – džiaugėsi pareigūnai. Pagal nustatytas taisykles, tyrimą turėjo atlikti bent du žmones. Tyrimą atliko pats Ž.Ragauskas ir vyriausiasis tyrėjas Viačislavas Litvinovas.
Toks atvejis – pirmą kartą
Daugiau nei du dešimtmečius žmonių rašysenos tyrimus atliekantis V.Litvinovas sakė, kad nustatyti, jog Nepriklausomybės Aktą rašė būtent J.Šaulys, nebuvo sunku, nes itin išsiskiria kai kurios jo rašytos raidės.
„Nebūna sunkių dalykų, būna įdomesnių. Būna įdomios raidės. Seniau žmonės ranka rašydavo kur kas daugiau ir rašysenos yra išlavintos, raidės rašomos stilingai. Dabartiniai žmonės rašo truputį kitaip. Senesni rankraštiniai įrašai yra lengviau tiriami nei dabartiniai.
J.Šaulys labai įdomiai rašė mažąją d raidę. Ji yra kaip šešetas veidrodiniu atspindžiu. Tai yra visiškai netipiškas dalykas. Labai įdomiai rašė didžiąją Š raidę. Jungimo formos taip pat labai įdomios ir įvairios. Nustatyti, kad tai J.Šaulio rašyta, nebuvo sudėtinga“, – pasakojo V.Litvinovas.
Ekspertas pripažino, kad tirti tokio laikotarpio dokumentus jam teko pirmą kartą, nes Kriminalistinių tyrimų centro darbo sritis visai kitokia. Kaip jis sakė, dažniausiai tenka tirti finansinius dokumentus, testamentus.
Be to, V.Litvinovas pasakojo, kad kai kurie J.Šaulio laiškai ar dokumentai buvo rašyti drebančia ranka, greičiausiai kelionių traukinyje metu. O štai Nepriklausomybės Aktas buvo surašytas tvirta ranka.
Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L.Mažylis rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje.
Vokietija sutiko perduoti Lietuvai dokumentą laikinam saugojimui, jis nuo kitų metų bus eksponuojamas sostinėje esančiuose Signatarų namuose.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės Aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
