Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus teismui apskundęs buvęs šios tarnybos pareigūnas Miroslavas Jagėla nesijaučia nei laimėjęs, nei pralaimėjęs.
Jo skundą dėl neteisėto vadovų spaudimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nutarė, kad M.Jagėla verslininko skundus dėl Trakų autobusų stoties tyrė skaidriai ir neskubotai, tačiau rodė jam išskirtinį dėmesį ir taip pažeidė STT įstatymą bei Elgesio normas.
„Iš dalies jaučiuosi laimėjęs, bet ne iki galo.
Šį teismo sprendimą skųsiu, nes noriu, kad aiškiai būtų atsakyta į visus klausimus“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė M.Jagėla.
Buvusiam pareigūnui taip ir liko neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, kad ikiteisminį tyrimą jis pradėjo teisėtai, nusprendė, jog jis nusipelnė ir STT direktoriaus pastabos.
Saugojo savo pažįstamą?
Ginčas tarp pareigūnų kilo dėl Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos.
M.Jagėla teisme tvirtino patyręs savo tiesioginio vadovo STT Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus viršininko Mindaugo Urmono spaudimą.
M.Jagėlos teigimu, tuometis jo vadovas reikalavo nepradėti ikiteisminio tyrimo ir aiškiai nurodė, kad surinktą informaciją apie kliūtis rekonstruoti Trakų stotį reikėtų perduoti ne prokuratūrai, o Kultūros ministerijai.
M.Jagėlos toks vadovo pasiūlymas nenustebino – balandį paaiškinimą rašęs M.Urmonas nurodė pažįstantis Trakų istorinio nacionalinio parko direktorių Gintarą Abaravičių, dėl kurio veiklos ir buvo pradėtas tyrimas.
Dokumente teigiama, kad juos sieja anksčiau vykdyti bendri projektai.
Dirbti anksti – neuždrausta
M.Jagėla teismui nurodė iš savo vadovų sulaukęs nepagrįstų priekaištų, kad per dažnai bendrauja su pareiškimą STT pateikusiu verslininku Dariumi Nedzinsku ir apie tyrimo veiksmus neinformuoja savo vadovų.
Be to, STT teigimu, M.Jagėla priėmė skubotą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą – tai jis padarė neprasidėjus darbo dienai.
Šį ginčą nagrinėjęs VAAT nusprendė, kad į laikrodį nepažiūrėjęs tyrėjas jokio nusižengimo nepadarė, – sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas paskutinę nustatyto termino dieną.
Tyrimą numetė policijai
STT atstovai teisme aiškino, kad M.Jagėla buvo nubaustas ne už ikiteisminio tyrimo pradėjimą, bet už nepakankamą įsigilinimą į nagrinėtą situaciją.
Tačiau teismui taip ir liko neaišku, kaip buvo išmatuotas pareigūno surinktų duomenų išsamumas.
„Teismas tik patvirtino, kad visi mano veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo teisėti ir pagrįsti.
Tai patvirtina mano teiginius apie tai, jog iš vadovų pusės man buvo daromas spaudimas, kad jo nepradėčiau.
Todėl galima daryti išvadą, kad vadovai elgėsi neteisėtai ir neteisingai“, – kalbėjo M.Jagėla.
Buvusio pareigūno teigimu, toks teismo sprendimas parodė, kad pati STT dar nedirba skaidriai. Jo nuomone, tai įrodo ir tai, kad tyrimas dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus G.Abaravičiaus veiklos perduotas policijai: „Keista. Tyrimo objektas – įstaigos vadovas, todėl jį išimtinai turėtų tirti STT.
Šiuo atveju jis buvo perduotas komisariatui, kurio pareigūnai neturi specialių žinių, kaip tirti tokias bylas.“
Atsiskaityti nėra būtina
Dėl paties M.Jagėlos darbo skaidrumo teismui abejonių nekilo.
„Skaidrumo principas sietinas su tinkamu visuomenės, o ne vadovų informavimu apie atitinkamą veiklą“, – teigiama VAAT nutartyje.
Teismas pripažino, kad vadovas turi teisę kontroliuoti pareigūno veiklą ir duoti jam su ikiteisminiu tyrimu susijusius nurodymus.
Tačiau, teismo vertinimu, STT taip ir neįrodė, kad tuometis pareigūnas neįvykdė savo vadovų nurodymų, už tai esą ir buvo nubaustas.
Važiavo ta pačia mašina
Teismas nustatė, kad M.Jagėla galėjo būti nubaustas tik už išskirtinio dėmesio rodymą pareiškimą pateikusiam asmeniui.
Kovo mėnesį buvo užfiksuota, kad M.Jagėla ir pareiškimus dėl galimo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovo G.Abaravičiaus piktnaudžiavimo STT pateikęs bendrovės „Trastas“ direktorius susitinka ne darbo metu.
M.Jagėla kartu su D.Nedzinsku važiavo verslininko automobiliu, pareigūnas jam ne kartą skambino ir iš savo tarnybinio telefono.
Buvęs pareigūnas pripažino, kad su D.Nedzinsku buvo susitikęs „McDonald’s“ restorane bei degalinėje, bendravo su juo automobilyje, prie Lukiškių aikštės esančioje automobilių aikštelėje.
Šio susitikimo metu M.Jagėla iš D.Nedzinsko paėmė kompaktinį diską su vaizdo įrašu.
Skaičiuoja ir skambučius
Kaip išskirtinį dėmesį D.Nedzinskui STT įvertino tris neoficialius jų susitikimus ir tris skambučius ne darbo metu, nors M.Jagėla aiškino, kad niekur nėra nurodyta, kiek kartų galima skambinti informacijos pateikusiam asmeniui.
STT atstovai teisme tikino, kad tokie veiksmai leistini tik kriminalinės žvalgybos pareigūnui, o M.Jagėla tuo metu buvo STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas ir su kriminaline žvalgyba neturėjo nieko bendra.
Teismo nuomone, STT elgesio normas pažeidęs pareigūnas negalėjo išvengti atsakomybės, o skirdamas švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą STT direktorius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Seimas padidino algas tarnybos pareigūnams
Nors STT veiklą pastaruoju metu lydi skandalai ir teismuose žlungančios bylos, šios tarnybos pareigūnai kitąmet turėtų uždirbti daugiau. Be to, įtvirtintas naujas šios tarnybos veiklos metodas – analitinė žvalgyba.
Vakar Seimas priėmė naujos redakcijos STT įstatymą. Už jį balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 14.
STT pareigūnų atlyginimų koeficientai išimti iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir perkelti į STT įstatymą. Naujieji pareiginės algos koeficientai padidinti.
Pirminiais skaičiavimais, STT specialisto pareiginė alga turėti didėti nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų neatskaičius mokesčių.
Vyriausiasis specialistas „ant popieriaus“ kaip pagrindinį atlyginimą, tai yra neskaičiuojant priedų už viršvalandžius, stažą, gautų 1662–1893 eurus. Šiuo metu tokio darbuotojo pareiginė alga siekia 1366–1627 eurus.
Be to, įstatyme įtvirtintas naujas STT veiklos įrankis – analitinė antikorupcinė žvalgyba. Ji bus nukreipta į informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius gavimą, apdorojimą ir panaudojimą korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti.
Naujos redakcijos įstatyme numatyti reikalavimai asmenims, skiriamiems į tarnybą. Nustatyta, kad tai turi būti nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 60 metų Lietuvos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį pasirengimą ir sveikatos būklę.
