„Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama“, – posėdyje kalbėjo KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Anot jo, Seimo laikinosios komisijos išvadose numatoma, kad savo veiksmais parlamentaras pažemino Seimo reputaciją ir autoritetą.
D.Žalimas skaitydamas KT išvadą sakė, kad K.Pūko veiksmai pretendentėms, norėjusioms užimti jo padėjėjos pareigas, nebuvo malonūs, žeminantys.
Jis pabrėžė, kad K.Pūkas į darbo pokalbius kvietė išskirtinai merginas ir jaunas moteris, kurios yra netekėjusios arba neturi artimų asmeninių ryšių.
Nors K.Pūkas visą savo kaltę neigė, KT nematė priežasties netikėti liudytojų parodymais.
Kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą
Po jos ginamajam nepalankaus KT sprendimo, A.Ručienė teigė, kad teismas pasirinko ne teisingumą, o populiarumą. Ji tikino, kad kartu su K.Pūku ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Mano atstovaujamasis išreiškė nuomonę, ką pasirinks KT, ar teisingumą, ar populiarumą, tai yra suformuotą visuomenės nuomonę. Mes iki dabar esame įsitikinę, kad turėtų būti priešingas sprendimas. Bet KT paskelbė sprendimą, kuris yra neskundžiamas, todėl mes savo teises ginsime Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – sakė advokatė.
Ji teigė, kad priimant sprendimą didelę KT turėjo suformuota viešoji nuomonė.
Pats Seimo narys K.Pūkas teismo posėdyje nepasirodė. Į jį atvyko tik politiką atstovaujanti advokatė Aušra Ručienė. Posėdyje taip pat dalyvavo Seimo narė Dovilė Šakalienė, vadovavusi laikinajai Seimo komisijai, nusprendusiai, kad K.Pūkas nusipelnė apkaltos.
Džiaugėsi sprendimu
Laikinajai Seimo apkaltos komisijai vadovavusi parlamentarė D.Šakalienė sakė labai laukusi tokio sprendimo: „Neveltui šie metai yra tylos laužytojų metai. Šiais metais, pagaliau, žmogaus orumas iš teorinio tapo gyva realiai ginama vertybe. Labai džiaugiuosi šiuo KT sprendimu.“
Politikė sakė, kad tai yra lūžis politine ir teisine prasme, o galutinis sprendimas sprendimas lieka Seimo rankose. Ji sakė tikinti, kad Seimas apgins tiek moterų, tiek savo paties garbę, tiek žmogaus orumą.
Paklausta, ką mano apie tai, jog K.Pūko advokatės nuomone KT vaikėsi populiarumo, D.Šakalienė atsakė, kad visi, kas išklausė KT paaiškinimą, aiškiai girdėjo argumentus, kad teisingas procesas buvo užtikrintas, buvo sudarytos galimybės K.Pūkui pateikti visus paaiškinimus, įrodymus ir prašymus.
Klasikiniai priekabiavimo požymiai
KT pirmininkas D.Žalimas po posėdžio žurnalistams sakė, kad KT posėdyje įsitikino, kad yra pagrindas tikėti liudytojų parodymais. Pasak jo, surinkta informacija rodo, kad K.Pūko elgesys atitinka priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius.
„Pagal turinį, ten buvo įvairūs nepadorūs išsireiškimai. Jais neišvengiamai yra žeminamas žmogaus orumas, kišamasi į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę. Tai gali turėti ir sunkias pasekmes, kai kurioms liudytojoms tos pasekmės iki šiol yra atsiliepiančios“, – kalbėjo D.Žalimas, pridurdamas, kad dalis liudytojų iki šiol susiduria su psichologinėmis K.Pūko elgesio pasekmėmis.
Anot D.Žalimo, Seimo nario elgesys atitinka klasikinius priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius.
Teismo posėdyje iš viso buvo išklausytos šešios liudytojos, dar viena savo parodymus pateikė raštu ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Tuo tarpu K.Pūko paaiškinimai teismui nepasirodė įtikinami. Be to, teismas nerado tokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti parlamentaro žodžius, kad merginas į Seimo viešbutį jam reikėjo vestis darbo reikalais.
„Tai atrodo, švelniai tariant, neįtikinamai“, – sakė D.Žalimas. Be to, jis sakė, kad KT rėmėsi ne tik merginų parodymais, bet ir „Info TV“ medžiaga, rodančia, kad K.Pūkas turi tendenciją elgtis netinkamai.
Pasak D.Žalimo, K.Pūko kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą jokios įtakos KT sprendimui neturi ir dar kartą pabrėžė, kad antradienį paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama: „Tai yra galutinis verdiktas, kad teisiniu požiūriu, Seimo narys yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką. Ar tuo pagrindu panaikinti jo mandatą? Kamuolys šiuo atveju yra Seimo pusėje.“
Kad ir koks bebūtų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, KT išvada negali būti panaikinta.
Išvadoje numatoma, kad ji negali būti taikoma, kaip pagrindas, bet kuriai teisinei atsakomybei, taip pat ir baudžiamajai.
Pristatė Seimui
Konstituciniam Teismui (KT) antradienį nusprendus, kad parlamentaras Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, išvada perduota Seimui, kuris turi nuspręsti panaikinti K.Pūko mandatą, ar ne.
Pradėdamas vakarinį plenarinį posėdį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kreipėsi į Seimo kolegas.
„Seimo nario K.Pūko veiksmai, nurodyti specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario K.Pūko veiksmai, Seimo nario padėjėjos-sekretorės pareigas užimančių ir šias pareigas pageidaujančių užimti asmenų atžvilgiu <...> prieštarauja Konstitucijai“, – teismo nutartį parlamentarams skaitė V.Pranckietis, pridurdamas, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą.
Panaikinti Seimo nario mandatą Seimas gali ne mažesne kaip trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad gruodžio pradžioje Seimas balsų dauguma leido seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu įtariamą K.Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Nagrinėti K.Pūko bylą Konstitucinis Teismas pradėjo lapkričio viduryje. Kaip tuomet sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas, ši byla yra pirmoji, kiek jis prisiminė, kurioje buvo vykdomi uždari KT posėdžiai. Kadangi priekabiavimo klausimas itin jautrus, taip buvo siekiama apsaugoti liudytojas.
Politikas kurį laiką bandė prisidengti liga ir teigė dėl to negalintis atvykti į posėdžius. Tačiau jo pateikta pažyma KT atrodė niekinė, o žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kaip jis vadovauja tėvų sodybos remonto darbams leido suprasti, kad jo sveikata pakankamai gera, kad šis dalyvautų teismo posėdžiuose.
