Diskusiją pradėjęs KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas susirinkusiems sakė, kad šiuo metu nėra lyderystės, kuri užtikrintų piliečių norą grįžti į savo šalį.
„Akivaizdu, kad iki šiol Lietuvos valstybėje nesukurta strategija, nėra struktūrinių pokyčių, kurie paskatintų piliečius priimti pozityvius sprendimus savo valstybės atžvilgiu. Lyderystės šiandien nėra. Nesugebama pritraukti savų piliečių atgal. Kartu nekovojame dėl reikiamų žmogiškųjų resursų“, – diskusijos pradžioje sakė V.Ušackas.
Jis teigė, kad iki šiol niekas neprisiėmė atsakomybės dėl nuo 1990 metų iki šiandienos nuo 3,7 milijono iki 2,85 milijono kritusio gyventojų skaičiaus.
„Koks turi būti valstybių ir piliečių atsakas? Ar mes galime priimti sprendimus ir pakeisti šią politinę valią?“ – esminį diskusijos klausimą uždavė V.Ušackas.
Vietoj savižudybės renkamės emigraciją
Psichiatras prof. Dainius Pūras emigracijos problemų šaknis įžvelgė daug giliau.
„Jau beveik 30 metų mes gyvename tokioje sociumo būsenoje, kai per daug žmonių jaučiasi prastai. Ir kai neturima įgūdžių ir galimybių savęs realizuoti konstruktyviai, pasirenkamas savęs arba kitų naikinimo kelias. Tų būdų naikinti yra daugybė. Daugiausia mes kalbame apie savižudybes“, – teigė D.Pūras.
„Tai yra kaina, kurią mes mokame už tai, kad prastai naudojamės atkurta laisve ir nepriklausomybe“, – sakė psichiatras.
Šaudome sau į kojas
Ekonomistas Raimondas Kuodis savo ruožtu sakė, kad jaučiamės savęs nerealizavę.
„Mes suprantame, kas vyksta. Klausimas, ar darome dėl to pakankamai. Akivaizdu, kad Lietuva turi problemų tiek su realybe, tiek su lūkesčiais. Kokie yra mūsų lūkesčiai? Labai dideli“, – sakė R.Kuodis.
Jis priminė, kad lietuvių tauta emigravo ir pasirinkdavo gyvenimą kitose šalyse dar tarpukariu.
„Mes eksperimentuojame emigruodami. Mums reikia apkarpyti savo lūkesčius, juos mažinti. Gal visuomenėje kartos pasikeis ir pakeis mūsų, bambeklių, genetiką į ką nors pozityvesnio“, – problemas vardijo ekonomistas.
„Nemažai šių problemų mes susikuriame patys, pradedant nuo pačių pirmųjų nepriklausomybės metų. Tai buvo privatizavimas, buvo ir žemių perkėlimas kitur. Tad prisišaudėme patys sau į kojas“, – kalbėdamas apie nepasitikėjimą valdžia sakė ekonomistas.
„80 procentų emigrantų yra tie, kurie gana ilgai neturėjo darbo“, – esminę problemą įvardijo R.Kuodis. Jis tikino, kad didžioji šių išvykusiųjų yra iš regiono, kur nedarbas yra didesnis.
Priežastys – vien ekonominės
Ekonomistas Rokas Grajauskas diskusijoje teigė, kad visos emigracijos priežastys yra ekonominės.
„Visos pagrindinės emigracijos priežastys yra ekonominės. Atlyginimai yra fundamentali priežastis. Klausimas yra esminis – kaip padaryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų aukštesni. Bet jei mes norime daugiau uždirbti, daugiau turime ir sukurti“, – sakė R.Grajauskas.
„Patys žmonės apklausoje įvardijo, kad atlyginimai turi būti dvigubai didesni, nei yra dabar. Tie lūkesčiai nėra visiškai nepagrįsti. Žmonės supranta, kad mes labai ilgai gal ir nepavysime skandinavų. Bet kartu jie supranta, kad atlyginimų skirtumas turi būti mažesnis“, – sakė ekonomistas.
Kitas jo argumentas, susijęs su didžiausiais emigracijos mastais, – švietimo sistema, talentų bėgimas iš Lietuvos siekiant geresnio ir kokybiškesnio išsilavinimo.
„Kai paklausi moksleivių gimnazijose, kiek jų norėtų išvažiuoti, pasidaro baisu – pusė jų pakelia rankas. Naujoji karta, kuri auga, yra dar globalesnė, lieka dar mažiau patriotizmo. Žmonės jaučiasi pasaulio piliečiais. Mūsų atsakomybė tiems žmonėms, valstybės atsakomybė ir būtinybė pasitempti darosi dar didesnė, nes bus neįmanoma sulaikyti žmonių čia“, – liūdną likimą prognozavo R.Grajauskas.
Reikia pasitikėti savimi
Filosofas Mindaugas Kubilius prieš diskusiją įvardijo esminę problemą – taikos, o ne karo metais žmonės laisva valia pasirenka išvykti iš šalies. „Tai reiškia, kad mus ištiko valstybės išlikimo iššūkis“, – sakė M.Kubilius.
Jo teigimu, esminės emigracijos priežastys yra mažos pajamos ir aukštos kainos, didelė socialinė atskirtis, negatyvi emocinė būsena valstybėje, neužtikrinta senatvė. O menkas gimstamumas dar ir neužtikrina natūralaus gyventojų kiekio atsinaujinimo.
„Žmogus pasirenka savo valstybę. Tai piliečiai paprasčiausiai netiki, kad Lietuva yra jiems asmeniškai perspektyvi šalis gėrio kaupimo prasme.
Jo teigimu, pirmiausia piliečiams reikia susigrąžinti pasitikėjimą savimi. „Tai atneša viltį. O tai yra pati galingiausia visuomeninį gėrį kurianti valia“, – savo požiūrį dėstė filosofas M.Kubilius.
