Urna su pelenais buvo laidojama šeštadienį Melburno Springveilo kapinėse.
G.Žemkalnis-Landsbergis mirė eidamas 89-uosius metus. Tai nutiko praėjusio sekmadienio rytą, gruodžio 10 dieną, Melburne.
Prezidentas Valdas Adamkus kartu su žmona Alma Adamkiene pareiškė užuojautą velionio šeimai ir pasidalijo šiais jautriais žodžiais:
„Nerandu žodžių, kuriais galėčiau išsakyti tai, ką jaučiu sužinojęs sunkią, skaudžią ir žiaurią naujieną. Gabrieliaus nėra. Nėra Žemkalnio, kuris man visada buvo ir liks Gabu. Tas, su kuriuo nuo vaikystės buvome kartu, – keitėmės mintimis ir knygomis, svajojome apie savo ir Lietuvos ateitį, džiaugėmės tautos laisve ir matėme okupantus.
Nėra Gabrieliaus, su kuriuo nacių laikais leidome laikraštį „Jaunime, budėk“, už kurį Gabrielius pateko į gestapą, tačiau sugebėjo perspėti ir išgelbėti mane – mano laisvę, o gal ir gyvybę. Nėra Gabrieliaus, su kuriuo visą gyvenimą, atrodytų, atmintinai žinodami vienas kito gyvenimo detales, mintis, požiūrius, rasdavome bendrų kalbų, buvome įdomūs vienas kitam, artimi, savi, brangūs.
Todėl jaučiuosi netekęs ne tik brangaus bičiulio, bendraminčio, nuo vaikystės likusio draugu visą gyvenimą. Jaučiuosi netekęs dalies savo gyvenimo. Nes daugybė mūsų minčių ir darbų sutapo ištisus dešimtmečius. Nes Gabu visada man buvo savas, artimas, nepakeičiamas. Nuoširdžios šypsenos ir didelės širdies žmogus. Tokių draugų niekada nebūna daug, bet jie visada būna brangiausia ir vertingiausia, ką turime gyvenime.
Jeigu įmanoma žodžiais perduoti užuojautą ir norą pasidalyti skausmą ir netektį, savo ir Almos vardu nuoširdžiai prašau priimti šiuos žodžius. Mintimis apkabinu kiekvieną, kuriam skauda. Mintimis apkabinu savo bičiulį Gabrielių – tešviečia Tau Amžinoji Šviesa, telydi visuotinė žmonių pagarba ir dėkingumas, kurios tikrai esi vertas. Ir nuoširdžiausiai dėkoju už tai, kad buvai mano gyvenimo kelyje. Mūsų atminimas ir mūsų širdys – amžinai su Tavimi.“
Apdovanotas už lietuvių išeivių telkimą
1929 metais Kaune gimęs G.Žemkalnis-Landsbergis 1948 metais išvyko į Australiją ir buvo aktyvus vietos lietuvių bendruomenės narys, taip pat buvo išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku.
Už veiklą telkiant lietuvius 1998 metais jam skirtas Gedimino ordino Komandoro kryžius.
Už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių išeivijos telkimą bei ilgametį darbą Lietuvos labui 2009 metais jis buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos įsteigta „Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“.
