Aukščiau pakėlus priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelę gerėtų aukštojo mokslo kokybė. Dėl to sutaria ir šalies švietimo prievaizdai, ir universitetų rektoriai. Tačiau kolegijų atstovų nuomonė kitokia: aukštesni reikalavimai jas sužlugdytų.
„Negalima žmogaus vien tik pagal stojamąjį balą vertinti. Tai primena grožio konkursą“, – primygtinius siūlymus kelti stojamojo balo kartelę kritikavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumo narys ir Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.
Didžiausia pragaištis, anot jo, – tai, kad dėl socialinės atskirties daliai jaunuolių mokslas taptų nebepasiekiamas. Tie, kurie neturi galimybių lankyti geresnių gimnazijų, papildomai mokytis, kuriems nepadeda tėvai, tiesiog nepasiekia aukštų rezultatų.
N.Varnas mano, kad kur kas svarbesnis rodiklis, koks parengtas specialistas baigia aukštąją mokyklą, net jei kolegijai tenka užlopyti gimnazijos paliktas spragas.
Vadina diplomų parduotuvėmis
Šiemet taikytas stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas kolegijose siekė 1,6 iš galimų dešimties, o universitetuose – 3.
Universitetuose ketinama kilstelėti kartelę iki 4 balų, tačiau dalis akademinės bendruomenės tai vadina netgi nepakankamu lygiu norint užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, kurią, anot jų, suniokojo pastaraisiais metais itin didelis noras orientuotis į studentų kiekybę ir iš jų gausos gaunamą pelną.
Tuo metu kasmet tiek universitetų, tiek kolegijų reitingus sudarančio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas reikalavimus kone iki grindų nuleidžiančias aukštąsias mokyklas vadino tiesiog parduodančiomis diplomus.
Nepaisė susitarimo
Šiemet ne viena kolegija nepaisė nustatytos stojimo kartelės ir priėmė per 350 prasčiau pasirengusių pirmakursių.
„Socialinių mokslų kolegija šiemet priėmė net 184 jaunuolius, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6. Vadinasi, daugiau nei ketvirtadalis visų pirmakursių yra tokio lygio. Tai viską ir pasako apie studijų lygį ir kokybę“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Aukštesnių reikalavimų nekėlė ir Kolpingo kolegija. Iš 46 pirmakursių 25-ių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6 balo.
„Žinoma, tokių mokyklų nėra dauguma, bet jos labai demoralizuoja visą aukštojo mokslo sistemą“, – prognozavo G. Sarafinas.
„Reitingų“ redaktorius mano, kad toks požiūris byloja, kad nesilaikančiųjų minimalių reikalavimų bus ir ateityje.
Lopo gimnazijų spragas
Anot Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovo N.Varno, derėtų labiau paisyti ne stojimo kartelės, o išėjimo parametrų – to, kokius absolventus išleidžia kolegijos, kaip juos vertina darbdaviai, kiek jie sukuria pridėtinės vertės įmonei ar šaliai.
„Galėtume priimti didelę abiturientų dalį, bet išleisti pačius geriausius. Žinoma, atitinkamas turėtų būti ir finansavimas, kad galėtume juos mokyti.
Sąlygos turėtų būti vienodos visiems – tiek privačiam, tiek valstybiniam sektoriui. Jei mes turime grupes, kur yra 20 ar 30 studentų, tai yra vienokios galimybės turėti aukštos kvalifikacijos dėstytoją ir vesti paskaitas visas, kiek priklauso, o kai yra grupė iš dviejų trijų studentų ir paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, atleiskite, kokios tai studijos“, – lygino N.Varnas.
Kolegijų atstovas nesutinka su priekaištu, kad kai kurios jų virtusios diplomų parduotuvėmis.
„Studijuoti turi ateiti tinkamai pasiruošę, nes negalima priimti to, kuris nemoka skaičiuoti ar rašyti. Nesame vidurinė mokykla ar gimnazija. Taip, kai kurios kolegijos tai daro, ypač lopo matematikos žinių spragas. Deja, bet mes gauname abiturientus, kurie turi spragų įvairiose srityse.
Tačiau kelti kartelę iki 4, 5, 6 balų būtų sudėtinga, nes kiltų studijų prieinamumo iššūkių“, – kalbėjo N.Varnas.
Pradeda prastai, o baigia gerai
Aukščiausiai reitinguose įsitaisiusios Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas sakė, kad jo vadovaujama aukštoji mokykla priima 2600 pirmakursių – bene daugiausia tarp Lietuvos kolegijų.
„Olandai priima visus, bet po pirmo semestro lieka pusė“, – kad svetur dėl to nekyla bėdų, aiškino direktorius.
A.Bražiūnas sakė ne kartą susidūręs su tokiais pavyzdžiais, kai, tarkim, jų kolegiją baigęs jaunuolis, anksčiau vadintas socialiai apleistu vaiku, laimėjo programuotojų konkursą.
„O ir šiandien jis Lietuvoje yra ne paskutinis žmogus. Versle tokių atvejų – kiek nori. Daug yra žmonių, kurie labai silpnai pradėjo savo kelią, o šiandien yra žymūs žmonės. Toks gyvenimas“, – pabrėžė Vilniaus kolegijos vadovas.
Pakaktų 6–7 kolegijų
2017 metais įstojusiųjų į kolegijų pirmąjį kursą bendras skaičius, palyginti su padėtimi prieš metus, mažėjo, nors buvo mokyklų, kur jis stiebėsi. Tarkim, Vilniaus kolegija sulaukė 4 proc. daugiau studentų, Kauno kolegija – 1,9 proc. mažiau, Kauno technikos kolegija – 4 proc. mažiau. Yra tokių kolegijų, kuriose pirmakursių mažėjo vos ne 40 proc.
„Jei kasmet po 30–40 proc. mažėja, tai greitai mes turėsime aukštąsias mokyklas, kurios priima po 30–50 pirmakursių. Krepšelis kolegijoje yra kiek per tūkstantį eurų, tai koks rentabilumas, kokia studijų kokybė?“ – kalbėjo N.Varnas.
Tokiu atveju galbūt derėtų rimtai praretinti ne tik universitetų, bet ir kolegijų tinklą?
Anot N.Varno, vienareikšmiškai pasakyti, kad derėtų palikti, tarkim, penkias kolegijas, negalima.
„Turbūt tai būtų negražu ir nekorektiška. Universitetai skirti kūrėjams, kolegijos – kompanijų, viešojo sektoriaus poreikių patenkinimui, tad jų tinklas turėtų būti didesnis ir apimti regionus. Kokia forma tai daryti? Ar tai liktų savarankiškos institucijos, ar didesnės institucijos filialai, sunku pasakyti.
Ministerija kalba apie tikslinį finansavimą. Tad jei tie pinigai būtų skiriami, tarkim, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje rengti konkretiems specialistams ir jie neiškeliautų į pagrindinę instituciją, galbūt klausimas būtų išspręstas“, – svarstė kolegijų atstovas.
N.Varnas mano, kad Lietuvoje turėtų likti 6–7 valstybinės kolegijos. Anot jo, Lietuva per maža, kad visos dešimt apskričių turėtų po valstybinę kolegiją. Jų ar universitetų reikėtų ten, kur numatoma, kad ateis verslo investicijos.
Lietuvoje dabar yra 13 valstybinių kolegijų ir dar dešimt privačių.
