Kodėl kiekvieną vakarą ir savaitgalį įmonės „Grinda“ darbininkams reikia suolais ir gėlių klombomis atitverti nuo automobilių dalį Gedimino prospekto, nors rudenį ir žiemą vietos pėstiesiems ir dviratininkams čia ir taip užtenka?
Kam Islandijos gatvėje reikia dviejų eismo juostų dviratininkams, nors plika akimi matyti, kad jie čia – reti svečiai?
Kodėl valdžia taip akylai saugo tuščias, nevykusiose vietose įrengtas ir niekam nereikalingas „Statyk ir važiuok“ aikšteles?
Tai tik keli klausimai, į kuriuos savivaldybė atsako vienodai: padėtis tuoj pagerės arba svarstoma, kaip ją pagerinti. Iš tiesų ji nė per nago juodymą nesikeičia mėnesių mėnesius.
Atšvaitams nėra pinigų?
Gedimino prospekto viduryje kiekvieną vakarą ir savaitgalį atitempiamos gėlių klombos ir suolai kelia pavojų vairuotojams.
Pastarasis atvejis – šio ketvirtadienio vakare į tamsoje nematomą suolą įsirėžė „Volvo“. Kiek anksčiau ta pati bėda ištiko BMW vairuotoją.
Į pasiūlymus ant tamsių suolų ir gėlių vazonų pritvirtinti atšvaitus arba žibintus, kad kliūtys būtų matomos, savivaldybės atstovai atkerta, kad nėra ko pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. O jeigu pažeidei – nukentėk fiziškai.
Tvarka mieste – kaip sovietų armijoje.
Belieka laukti, kol kas nors įsirėžęs į vazoną susižeis arba užsimuš. Tada irgi bus sakoma: taip jam ir reikia?
Savivaldybė įsitikinusi, jog keistos Gedimino prospekto kliūtys veiksmingos, tačiau savaitgaliais jas apvažiuoja šimtai automobilių.
Nors pažeidžia Kelių eismo taisykles, nubaudžiamas retas vairuotojas.
Savivaldybės ir policijos atstovai tikina, kad atskirti, kiek pažeidėjų tuo metu užfiksuojama Gedimino prospekte, nėra galimybės.
Tai kam užtverti vakarais Gedimino prospektą, jei rudenį ir žiemą dviratininkų prospekte beveik nebėra, o pėstieji sėkmingai sutelpa ant plačių šaligatvių? Savivaldybė kartoja senas kalbas apie draugiškesnę pėstiesiems ir dviratininkams gatvės dalį.
Atitvarus jau kritikuoja
Tokių barikadų transporto eismui stabdyti turbūt nesurasi nė vienoje Europos sostinėje. Pavyzdžiui, Rygos gatvėse, kur ribojamas eismas, įrengti atitvarai.
Tokius Gedimino prospekto atitvarus kritikuoja saugaus eismo specialistai. „Keistai atrodo, kad žmonės kiekvieną vakarą ant kelio atneša kliūtis, o paryčiais nuneša“, – stebėjosi Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Jis siūlė pasidairyti po artimiausių kaimynų sostines – Rygą ir Varšuvą. Ten eismą riboja iškylantys stulpeliai.
V.Pumputis atkreipė dėmesį, jog iškylantys stulpeliai būna su šviečiančiais žiedais, kad vairuotojai laiku pastebėtų kliūtį.
Ankstesnė valdžia, kai buvo rekonstruojamas Gedimino prospektas, buvo įrengusi iškylančius stulpelius ties sankirta su Vilniaus gatve, tačiau jie netrukus sugedo, o remontas, kaip paaiškėjo, labai brangus.
R.Šimašiaus valdžia iš to nepasimokė, ir rekonstruojant Vilniaus gatvę čia buvo įrengti panašūs stulpeliai, kuriuos netrukus nulaužė sunkvežimis.
Iš pradžių juos išmontavus kiaurymės buvo uždengtos medžio plaušo plokštėmis, o dabar – metaliniais diskais, iš kurių pro skyles šviečia lemputės. Beveik šventinis miesto papuošimas.
Nepaisė pareigūnų žodžių
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas dėl abejotinų pertvarkų Gedimino prospekte į savivaldybę raštu kreipėsi metų pradžioje, kai vairuotojams įvažiuoti buvo uždrausta tik savaitgalį.
Pareigūnai sakė, jog ne visi vairuotojai laikėsi kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų, taip buvo sukuriamos konfliktinės situacijos su pėsčiaisiais, kurie naudojosi kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ jiems suteikiamomis teisėmis, vaikščiojo važiuojamąja dalimi, nors gatvėje yra pakankamo pločio šaligatvių.
Aktyviausias taisykles pažeidusių vairuotojų medžiotojas buvo Eduardas Kriščiūnas, ėjęs mero Artūro Zuoko patarėjo pareigas. Galima sakyti, kad jo ir bendraminčių iniciatyva Gedimino prospekto atkarpoje ir atsirado minėti kelio ženklai.
S.Gago nuomone, toks eismo reguliavimas neatitiko deklaruojamos draugiško miesto koncepcijos. Juk vien administracinėmis baudomis eismo saugumo neįmanoma užtikrinti.
Pareigūnai pasiūlė Gedimino prospekto dalyje panaikinti kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“ ir gyvenamosios zonos statusą, bet savivaldybė užsispyrė ir atsirado dar griežtesni draudimai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis sakė, kad savivaldybė prieš uždrausdama eismą Gedimino prospekto atkarpa galėjo iš pradžių parengti prognozes, kokios tai duos naudos.
„Žinoma, prognozių nebūna be paklaidų, tad galimas ir kitas būdas – stebėjimo.
Reikia domėtis patirtimi, gyventojų atsiliepimais, skaičiuoti pėsčiųjų ar dviratininkų srautus po pertvarkų ir nuspręsti, kuris variantas patogesnis“, – aiškino G.Stauskis.
Tačiau savivaldybėje šis darbas neatliekamas.
Paklausė naktinio mero
Kai Islandijos gatvė vasaros pabaigoje sulaukė pokyčių, ji taip pat buvo pavadinta draugiškesne pėstiesiems ir dviratininkams erdve.
Tų pertvarkų per trumpą laiką neilgoje gatvėje būta ne vienos: suremontavus jos dangą ir šaligatvius, iš pradžių automobilių stovėjimo vietos buvo perkeltos į dešinę, įrengtas dviračių takas.
Paskui automobilių stovėjimo vietos išvis buvo panaikintos, o dviračių takas paplatintas iki dviejų juostų.
Pertvarkų savivaldybė ėmėsi po to, kai naktiniu Vilniaus meru save vadinantis savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas paskelbė peticiją „Islandijos gatvės – be mašinų!“.
Joje tvirtinama, kad pagal Senamiesčio planą pirmenybę privalo turėti pėstieji ir dviratininkai. Bet tikrovė yra kitokia.
Vietos gyventojai iš karto po pertvarkų savivaldybę užvertė skundais, kad jų kiemai dūsta nuo automobilių.
Mat automobiliams paskirtos vietos Islandijos gatvėje buvo atiduotos dviratininkams.
Dviratininkų Islandijos gatvėje tikrai nepadaugėjo, tad dvi plačios jiems skirtos juostos dažniausiai būna tuščios.
Pėsčiųjų šioje gatvėje taip pat ne daugiau nei prieš pertvarkas.
Kad Islandijos gatvėje nebeliko vietos automobiliams statyti, savivaldybės tarybos narys liberalas Vincas Jurgutis bėdos nematąs – esą tos keliolika automobilių statymo vietų parkavimo problemos nesprendė. Ir čia savivaldybė artimiausiu metu nieko nesirengia keisti.
Perbraižė dviračių takus
Rekonstruojant Gedimino prospektą dviračių takai buvo pažymėti kitokios spalvos trinkelėmis. Tačiau ši valdžia praėjusiais metais nusprendė, kad jie per siauri, ir praplatino dviračiams skirtas juostas iki 3 metrų, nubrėždama dar daugiau linijų baltais dažais.
Beje, tokiais pat dažais išterliota ir rekonstruota Vilniaus gatvė.
Paplatinus dviračių takus visiškai nebeliko vietos automobiliams sustoti.
Trinkelėmis pažymėtus buvusius takus Gedimino prospekte meras R.Šimašius pavadino nesąmonėmis. Jo žodžiais, Vilniuje yra daugybė kvailų dviračių takų.
Anot jo, sprendimas platinti dviračių juostas Gedimino prospekte priimtas todėl, kad dviračių srautas čia – vienas didžiausių mieste.
Jeigu R.Šimašius pats dažniau važinėtų dviračiu, o ne tuščiai aušintų burną, pastebėtų, kad ankstesnių dviračių takų plotis buvo visiškai pakankamas ir dviratininkai dėl to nesiskundė.
Trys aikštelės – tuščios
55 tūkstančiai eurų. Tiek kainavo įrengti tris pirmąsias „Statyk ir važiuok“ aikšteles, savivaldybei dar tenka mokėti už jų eksploataciją, o jos kiauromis dienomis tuščios.
Retenybė, jeigu „Statyk ir važiuok“ aikštelėse Žvėryne, Ukmergės gatvėje arba prie „Siemens“ arenos pamatysi bent vieną automobilį.
Dažniau trys aikštelės, kurios buvo pristatomos kaip naujovė, sumažinsianti transporto spūstis mieste, būna visiškai tuščios. Iš viso aikštelėse yra apie 250 vietų. Per pirmuosius du mėnesius jose užfiksuota vos 400 automobilių.
Anot savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ laikinojo vadovo Vaidoto Meškausko, aikštelėse sumontuota įranga – bilietų automatai, užkardai, atitvarai – įsigyti nuomos būdu.
Be to, savivaldybės įmonei kiekvieną mėnesį tenka pakloti po 2970 eurų už aikštelių eksploataciją.
V.Meškausko nuomone, mažas aikštelių populiarumas yra dėl dviejų priežasčių: laiko ir reklamos trūkumo. Vilniečiai dar nespėjo pakeisti įpročių ir vietoj važiavimo automobiliu rinktis kombinuotą kelionę – automobiliu ir miesto transportu.
Paklaustas, ar savivaldybė turi planą, kaip paskatinti vilniečius aikštelėse statyti automobilius, V.Meškauskas aiškino, kad sostinė nuosekliai investuoja ir į visos transporto infrastruktūros gerinimą.
Miesto transporto parką papildo naujos transporto priemonės, kuriomis esą greitai ir patogiai pavyks pasiekti darbą, mokslo ar kitas įstaigas, įsikūrusias sostinės centre.
Nevykusiai parinko vietas
Akivaizdu, kad pirmosioms „Statyk ir važiuok“ aikštelėms parinktos nevykusios vietos.
„Pati „Statyk ir važiuok“ idėja gera, daugelyje pasaulio miestų prigijusi. Tačiau Vilniuje vietų aikštelėms parinkimas daug kam kelia abejonių. Akivaizdu, kad aikštelė Žvėryne per daug arti centro. Ji turėtų būti nenusileidus nuo T.Narbuto gatvės“, – dėstė G.Stauskis.
Tas pat ir dėl aikštelių Ukmergės gatvėje ar prie „Siemens“ arenos. Kad jas pasiektum automobiliu, iš pradžių turi įveikti didžiules spūstis.
Į tai savivaldybė atrėžė, kad vietas aikštelėms rinkosi iš to, ką siūlė Nacionalinė žemės tarnyba, be to, projekto stadija – tik bandomoji.
Anot R.Šimašiaus, išbandžius tris pirmąsias aikšteles savivaldybė kitąmet ketina įrengti dar daugiau „Statyk ir važiuok“ aikštelių. O savivaldybėje rengiamas jau ne pirmas pasitarimas, kurio metu svarstoma, kaip plačiau skelbti apie naujovę, kuri, pripažinkime, nevykusi.
G.Stauskio žodžiais, parinkti tinkamą vietą aikštelėms nėra lengva: „Visi sprendimai paremti konkretybėmis. Reikia sukaupti patirties iš dabartinių vietų panaudojimo, stebėti, kuri aikštelė veikia, o kuri – ne.“
Profesorius tvirtino, kad stebėjimui reikia paskirti ne mažiau kaip pusmetį. Be to, neseniai buvęs meras A.Zuokas pažymėjo, kad, įdiegus naują paslaugą, ji iš pradžių turi būti nemokama, kad žmonės ją išbandytų ir įžvelgtų naudos.
Autobusas vežioja tik orą
Dar vienas savivaldybės užsispyrimo pavyzdys – pakeistas 88-asis autobusų maršrutas.
Jis įsteigtas prieš keletą metų ir keleiviai jau buvo pripratę, tačiau valdžia sumanė maršrutą patobulinti ir paliko jame tik tris stoteles.
Kai suprato, kad apsikvailino, pridėjo dar dvi, bet vis tiek nauji autobusai kasdien 46 kartus iš Europos aikštės į oro uostą ir atgal važiuoja tušti arba pustuščiai. Taip – jau du mėnesius.
Nors stotelėse laukia žmonės, raudonas 88-ojo maršruto autobusas pralekia nesustodamas. Dar kvailiau atrodo ten, kur nubrėžta A juosta.
Jeigu stotelėse sustoja kitų maršrutų autobusai, stabtelėti turi ir 88-ojo vairuotojai.
Nors ir stovi stotelėse, autobusų durys neatidaromos.
O juk pertvarkydama maršrutą savivaldybė skelbė, kad taip pagerins susisiekimą tarp oro uosto ir miesto centro.
V.Meškauskas aiškino, kad kelionės 88-uoju autobusų maršrutu bus greitesnės, – autobusas stos rečiau, o miesto svečiai viešuoju transportu galės iškart pasiekti Vilniaus senamiestį – Aušros vartus ar kitas lankytinas vietas.
Tačiau nei svečiai, nei vilniečiai išreklamuotu maršrutu taip ir nepradėjo keliauti, todėl jis vežioja tik orą.
