Į protesto akciją buvo pakviesti ir giedotoriai, kurie laidotuvių muzika palydėjo aukštąjį mokslą į amžinąją kelionę.
„Atsižvelgadami į esamą aukštojo mokslo situaciją, finansavimo būklė Lietuvoje, mes rengiame aukštojo mokslo laidotuves“, – sakė protesto akcijos organizatorė, VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.
Algos kaip vairuotojų
Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas po protesto akcijos žurnalistams sakė, kad valstybė sunyks, jei dabar nebus investuojama į svarbiausią išteklių – protą.
„Aš noriu palaikyti šitą pilietinę akciją. Tai mūsų bendruomenės inicijuota akcija, kuriai jau seniai pribrendo laikas. Manau, kad tai yra tik pradžia. Mūsų valstybė yra labai sudėtingoje situacijoje šiandien. Nepaisant garsių šūkių apie ekonomikos augimą, vidaus produkto augimą, iš tikrųjų valstybė nyksta. Valstybė, kuri neturi gamtinių išteklių, turi tik vieną šaltinį savo vertei padidinti – tai yra protas“, – svarstė A.Žukauskas.
„Šiandien mes nematome jokios valstybės strategijos, kuri puoselėtų šį vienintelį resursą, kuris gali mūsų valstybę išgelbėti ir atvesti į tvarią plėtrą“, – savo požiūrį dėstė VU rektorius.
„Mūsų valstybė finansuoja aukštąjį mokslą du kartus prasčiau, nei kad leidžia jos išgalės. Šiandien klausimas stovi taip: kur yra višta, o kur yra kiaušinis. Ir nuo ko šita valstybė prasideda“, – tikino VU rektorius. „Reikia, kad universitetų dėstytojai, mokslų daktarai išeitų iš žemiausios specialistų grandies atlyginimo zonos. Mokslų daktaras, po 10 metų studijų, tarptautinių stažuočių gauna vairuotojo vidutinį atlyginimą Lietuvoje. O profesorius, dėstęs 20 metų, gauna maždaug pardavimų specialisto. Ne vadybininko, o pardavimų specialisto vidutinį Lietuvos atlyginimą“, – niūrą situaciją nupasakojo A.Žukauskas.
Jo teigimu, adekvati alga būtų dabartinės dvigubinimas.
„Šiandien po visų pertvarkų, optimizavimų, mes tegalime 1,2 tūkst. profesoriui pasiūlyti. Turi būti mažiausiai dvigubai. Mes turime pasiekti bent Estijos lygį“, – žurnalistams pirmadienį sakė VU rektorius.
Visų problemų priežastis
Vilniaus universiteto rektorius taip pat sakė, kad valdžios nusisukimas nuo universitetų darbuotojų atlyginimo ir sukuria esmines šalies problemas.
„Nepaisant Vilniaus universiteto aukštų reitingų, mes negalime turėti bent 10–15 proc. profesūros iš užsienio. Ką universitetas turėjo prieš 400 metų. Šiandien mes to nebegalime pasiūlyti. Tai reiškia, kad mes negalime parengti absolventų, pajėgių konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tai ir visa šalis yra nepajėgi konkuruoti, ką šiandien mes ir matome: išsivaikščiojimą, išvažiavimą į kitas šalis, kurios pajėgios tai daryti“, – problemų priežastį įvardijo A.Žukauskas.
Kai kurių politikų pasakymą, kad algų kėlimas yra pačių universitetų reikalas, VU rektorius vertina vienareikšmiškai.
„Tai yra gana įžūlus atsikalbinėjimas. Tie politikai turi pasidomėti ministerijų, savo institucijų verte kuriama. VU darbo užmokesčiui yra skiriama viso biudžeto procentas. Šitos politikų kalbos yra tuščios“, – sakė VU rektorius.
Algos dabar nėra adekvačios
Vienas iš renginio organizatorių, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto docentas Liutauras Gudžinskas, kad dabar planuojamas algų kėlimas, tikrai nėra pakankamas.
„Šios dienos reikalavimas yra atsižvelgti į esamą padėtį. Ir per rytojaus balsavimą dėl valstybės biudžeto, visgi padidinti tas investicijas į dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus. Vyriausybė dabar yra numačiusi algas kelti 22,6 milijonų eurų pagalba. Tai yra gana ženkli suma, bet toli gražu nėra pakankama, kad atstatyti tą lėšų stoką, kokia ji egzistuoja“, – sakė L.Gudžinskas.
Jo teigimu, nuo 2008 metų mokslo darbuotojų atlyginimai buvo įšaldyti, tai rodo ir faktas, kas visos ES mastu, mūsų šalis yra paskutinė pagal mokslininkų dėstytojų atlyginimus.
„Per kitus metus mūsų reikalavimas būtų algas pakelti 50 procentų. Tam reikėtų 66 milijonų eurų. Vėliau, iki 2020 metų mūsų reikalavimas skirti dar, maždaug, panašią sumą, tam kad pasivytume Estijos lygį“, – žurnalistams pirmadienį sakė VU TSPMI docentas. Tai būtų 6 kartus didesnė alga, nei dabar. Jie tikisi, kad tai bus pasiekta 2020 metais.
Jo teigimu, mažų algų dydis sukelia daug problemų, nuo kurio nukenčia mokslo kokybė. „Viena išeičių, kurios imasi mokslininkai ir dėstytojai – ieškosi kitų darbų, kartais dėsto per keletą universitetų. Tai nuvargina ir kelia labai didelį stresą. O kalbėti apie studijų ir mokslo kokybę, nėra galimybės“, – sakė L.Gudžinskas.
Užsimindamas ir apie „iš viršaus“ keliamus reikalavimus didinti tarptautiškumą, kelti publikacijų kokybę. „Tai yra šaunu ir gerai, bet su papildomai keliamais reikalavimais reikėtų ir adekvataus finansavimo“, – tikino VU TSPMI docentas L.Gudžinskas.
Tikisi valdančiųjų pritarimo
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mantas Adomėnas yra tas, kuris šias pataisas teikė. Jis nori, kad 10 papildomų milijonų būtų skirta dėstytojų algoms kelti.
„Pats teikiau tas ptaisas. Jeigu jas patvirtintų ir atrodo, kad yra ženklų, kad vis dėl to, ir iš Seimo daugumos atsiras žmonių, kurie už jas balsuotų. Tai būtų vienas iš tų retų precendentų, kai biudžetą galima pakeisti priėmimo stadijoje. Ir tai būtų svarbus žingsnis mokslininkams, parodantis, kad kažkas juda į priekį. 10 milijonų savaime perversmo nepadaro. Bet pridėti prie 20 milijonų, kurie jau žadami paskirti, jeigu jie tikrai pasieks dėstytojus, o ne fasadų dažymą, tai bus netoli 30 procentų algų padidinimas vidutiniškai. Tai nebūtų problemos išsprendimas, bet vilties ženklas“, – sakė M.Adomėnas.
„Labai aiškios ministrės paramos, turint omenyje Vyriausybės nusiteikimą nepalaikyti, mes nesulaukėme. Bet aišku, kad švietimo bendruomenės susirūpinimas yra“
„Supratimas tos problemos yra, bet politinio svorio Vyriausybė, deja, neturi“, – sakė konservatorius.
