Sodininkų bendrijos „Ąžuolas 2“ nariai vien praėjusią savaitę suraitė savivaldybei tris skundus dėl kaimyno esą savavališkai užtverto kelio – ir nieko.
Darbininkai ir policininkai sulėkė tik tada, kai viešai socialiniame tinkle pasiskundė ten pat gyvenantis Lietuvos baleto pažiba N.Juška.
Meras Remigijus Šimašius iškart pažadėjo: „Sutvarkysime.“
Darbininkai nuvilko nuo kelio ir sumetė į šalikelę krūvas pušų šakų, drebulių kamienų.
Kelią jau ne pirmą kartą buvo užbarikadavęs N.Juškos kaimynas Donatas Skulskis, su kuriuo savivaldybė ir kitos institucijos bylinėjasi daugybę metų.
Mėtė raštus vieni kitiems
„Kaip sgrįžti namo? Kai valstybinė gatvė vieną dieną „dingsta“, užverčiama medžiais ir užtveriama „Stop“ juostomis žmogaus, kurio savivalės nesustabdo nei teismai, nei policija, nei savivaldybė. Kur tada kreiptis?“ – smarkiai įniršęs klausė feisbuke N.Juška.
Pastarąjį kartą D.Skulskis link N.Juškos ir kitų sodininkų bendrijos „Ąžuolas 2“ namų vedantį kelią buvo užtvėręs lapkričio 16-ąją. Iškirto medžius ir suvertė juos skersai kelio.
Gyventojai rašė raštus savivaldybės Saugaus miesto departamentui – jokių rezultatų. Iškvietė policiją – taip pat. Nieko nelaimėjo ir informavę Želdynų poskyrį. Šis nurodė, kad informaciją persiuntė Juridiniam skyriui, o tas – vėl Saugaus miesto departamentui.
„Kaimyno savivalė ir teroras trunka jau šešerius metus ir savivaldybė niekaip neišsprendžia šios problemos. Tai kas tas visagalis, kuris sustabdys kaimyno neteisėtą veiklą?“ – trūko kantrybė N.Juškai.
Užtveria nebe pirmą kartą
Tik N.Juškai pasiskundus ketvirtadienį savivaldybės nurodymu sulėkę darbininkai ne tik supjaustė ir numetė į šalikelę medžių kamienus, bet netgi pašlavė nuo kelio šakas ir pjuvenas. Visą pusdienį tvarką prižiūrėjo du policininkai.
Šalia su dokumentų segtuvu sukinėjęsis D.Skulskis tikino, kad apie darbus išvakarėse jam niekas nepranešė. Atvažiavo rytą ir pradėjo birbinti motoriniais pjūklais.
Tuo metu N.Juška pasakojo, kad kaimynas kelią buvo užtvėręs daugybę kartų. Kartais tvoromis, kartais medžiais ar šiferio krūvomis. Prie jų atsirasdavo ženklai „Privati valda“, „Važiuoti draudžiama“.
„Tam kartui sutvarkė. Tik kažin ar ilgam“, – abejojo keturiasdešimtmetis baleto šokėjas, nors D.Skulskis dabar žadėjo dėl kelio kovoti vien teisinėmis priemonėmis.
Painūs teismų sprendimai
Kebeknė. Taip vienu žodžiu galima apibūdinti D.Skulskio, jo žmonos Aleksandros bei kaimynų kivirčą dėl kelio.
Skulskiai mėgina įtikinti, kad tai jų 25 arų sklypas ir toje vietoje jokio kelio dokumentuose nėra, o „Ąžuolo 2“ nariai tikina, jog ten – Rokantiškių Sodų gatvė, kuri neteisėtai užtveriama.
Ginčą Vilniaus apygardos teismas dar kartą bandys spręsti kitų metų vasario mėnesį, o žemesnės pakopos teismų sprendimai šiuo klausimu tokie painūs, kad Skulskiai net oficialiai paprašė juos išaiškinti. Tai pasitaiko itin retai.
„Suklastota, sufabrikuota, dingę raštai“, – pasakojant apie sodininkų bendrijos bėdą ne kartą skambėjo tokie žodžiai N.Juškos kalboje.
Net perstūmė miesto ribą?
Apie mafiją, reikalingiems asmenims jos suteikiamą „stogą“ dėstė ir 79 metų D.Skulskis.
Jis pasakojo, kad daug aistrų dabar keliantį kelią prieš keliasdešimt metų nutiesė ir net asfaltavo spalvotaisiais metalais prekiavęs verslininkas.
Pensininkas prisipažino, kad prieštarauti tam net negalėjęs.
Vėliau verslininkas už įvairius nusikaltimus buvo patupdytas už grotų, o jo namą kažkas sudegino.
Po to toje vietoje iškilo dabar šokėjui N.Juškai priklausantis namas.
Sklaidydamas storą segtuvą buvęs mokytojas D.Skulskis tikino, kad jokio kelio servituto nėra ir niekada nebuvo.
O dešimt metų sodininkų bendrijoje gyvenantis N.Juška tvirtino priešingai – kelias oficialiai registruotas.
Toliau – kaip iš fantastikos srities. Sodininkų bendrijos gyventojai aiškina, kad D.Skulskis 1992 metais įsigijo žemės sklypą Vilniaus rajone esančiuose Mažuosiuose Pupojuose, tačiau esą savavališkai perstūmė Vilniaus miesto ribą ir įsikūrė Rokantiškių Sodų gatvėje.
Nuo sklypo Rokantiškių Sodų gatvėje iki Mažųjų Pupojų yra apie 2 kilometrų atstumas. Gyventojų žodžiais, tai dvi skirtingos kadastrinės vietovės.
Todėl vyko ginčas ne tik dėl kelio, bet ir sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atliko bendrovė „Baltijos matavimų organizacija“.
Kitas kelias – laikinas
Skulskiai tikino, kad tas nuolat užtveriamas kelias kaimynams ir nereikalingas.
Jie į namus gali patekti visai šalia nutiestu keliu, be to, dar yra Kalvų Sodų 1-oji–4-oji gatvės.
Į tai N.Juška atšovė, kad šalia esantis kelias laikinas, iš bėdos nutiestas per privačius sklypus. Kai tik juose prasidės statybos, savininkai kelią, aišku, panaikins.
O važiuoti Kalvų Sodų gatvėmis – tai mažiausiai 2 kilometrų apylanka.
Gerai, jeigu ją įveiki automobiliu. O jeigu pėsčiomis?
Teismui netgi buvo pateiktas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties raštas, kuriame aiškiai pasakyta, kad kelio Rokantiškių Sodų gatvėje užtvėrimas medikams yra sunkinanti aplinkybė siekiant operatyviai suteikti medicinos pagalbą.
N.Juška klausė: o kas būtų, jeigu kiltų gaisras, prireiktų policijos pagalbos? Net malkas vežantis sunkvežimis jo namus sunkiai pasiekia.
„Tai sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai. Kas būtų, jeigu užtvertum Gedimino prospektą ir sakytum – tai mano žemė?“ – klausė šokėjas.
