Tokias išvadas pro juoką ir ašaras galima daryti baigiantis šiai savaitei, kurią ryškiausiai paženklino valstiečių profesionalų šokiai aplink kėdes.
Didžiausia naujiena iš šio fronto trinktelėjo vakar – postą paliko garsioji Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė.
Kodėl ji išeina ir kur, sunku pasakyti. Vien tai šią situaciją daro absurdišką.
Kad virš kanclerės M.Dargužaitės galvos vis mažėjančia tvarka ėmė tiksėti darbo dienas skaičiuojantis skaitiklis, imta pusbalsiu kalbėti praėjus vos porai mėnesių nuo jos darbo pradžios.
Kaip jau šiai moteriai buvo įprasta daugybėje ankstesnių darboviečių, kuriose ilgai neužsibūdavo, Vyriausybėje ji iš karto įsivėlė į neregėto masto karą su visais – kanceliarija, ministerijomis, žiniasklaida.
Šios superambicingos veikėjos didžiulių reformų, apie kurias ji skelbė kaip apie stebuklingas revoliucijas, esmė buvo paprasta.
Tai siekis pajungti visą Vyriausybės aparatą savo kontrolei.
Bet dėl blaškymosi stačia galva į keturias puses vienu metu neišvengiamai kilo chaosas.
Atrodo, premjeras S.Skvernelis irgi greitai praregėjo, kokią dovanėlę jam įkišo kai kurie jaunieji jo patarėjai, dirbę pas M.Dargužaitę, kai ji vadovavo viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“.
Vieša paslaptis, jog Vyriausybės vadovas iš karto pradėjo ieškoti galimybių, kaip atleisti M.Dargužaitę, kad tai atrodytų kuo natūraliau, ir kur ją įtaisyti, jog tai atrodytų ir kaip karjeros šuolis.
Jau tuo metu pradėta kalbėti ir apie Registrų centro vadovo kėdę, kuri iki šiol tuščia po keistų machinacijų su niekaip iki galo neįvykstančiais konkursais.
Galbūt M.Dargužaitė nutūps ten. O gal, vengiant naujo skandalo dėl aiškaus protegavimo, kuriam laikui dings iš akiračio.
Bet kokiu atveju jos karjera Vyriausybės kanclerio poste – iškalbinga visos šios valdžios išliaupsinto profesionalumo ir kadrinių pajėgumų iliustracija. Mat valstybės tarnyba, kurią nuolat žadama reformuoti ir optimizuoti, tokia, kokia ir buvusi.
Iškalbingas sutapimas: beveik tuo pat metu kaip M.Dargužaitė iš savo posto mįslingai pasitraukė vos nuo sausio jame sėdėjęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas G.Bakanas.
Prezidentūros kontrolei atitekusius „Lietuvos geležinkelius“ ši valdžia paskelbė sėkmingos kovos su buvusių valdžių korupcija ir protekcionizmu pavyzdžiu, naujojo profesionalumo tvirtove.
Staiga pasitraukę G.Bakanas ir M.Dargužaitė savo viršininkų buvo išliaupsinti kaip daugybę didžiulių darbų nuveikę herojai. Tačiau kodėl G.Bakanas iš tiesų išeina – vėl tyla.
Gal jo supergalių prireikė kitur, o gal „Lietuvos geležinkeliuose“ nebeliko ko dirbti, nes viskas atlikta per 10 mėnesių?
Dar garsesnis bruzdesys profesionalų citadelėje – Sveikatos apsaugos ministerijoje, kurios vadovą A.Verygą pats valstiečių vyriausiasis kerdžius R.Karbauskis savaitės pradžioje paskelbė geriausiu šios Vyriausybės ministru.
Šis geriausias iš geriausiųjų irgi yra įsivėlęs į karą daugybėje frontų – dėl jo chaotiškų veiksmų sukilo medikų bendruomenė, o Seimo opozicija rengia interpeliaciją.
Tad ir pats A.Veryga, ir, aišku, R.Karbauskis, prikalbėjęs jam antrinti kažkodėl ilgai tylėjusį S.Skvernelį, paskelbė, kad visa tai – tik tamsiųjų korupcijos jėgų sukilimas prieš šį šventąjį sveikatos karvedį.
Bet savaitės viduryje staiga buvo paskelbta, kad šis karvedys netenka viceministrės A.Bilotienės-Motiejūnienės ir patarėjo D.Bakšos, kurie A.Verygos komandą palieka dėl nežinia ko.
Ministerija oficialiai neigė tai, kas buvo akivaizdu, – sveikuolių komanda byra dėl tą pačią dieną „Lietuvos ryte“ paskelbto slapta įrašyto pokalbio.
Jį įrašė Seimo konservatorius A.Matulas, kuriam A.Bilotienė-Motiejūnienė nuoširdžiai skundėsi ir patarėjo, ir paties ministro spaudimu per fiktyvų konkursą Valstybinės ligonių kasos vadovu įdarbinti A.Verygos statytinį.
Pats A.Veryga vėliau paniekinamai kalbėjo apie „buitinius pasikalbėjimus“, kurie apskritai nerimtas dalykas, negana to, mėgino visus kvailinti pranešęs, jog ministerija kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kad jis patikrintų to konkurso procedūras.
Aišku, ministras paskelbė ir tikrąjį nusikaltėlį – tai, pasirodo, tas pat A.Matulas, kurį A.Veryga dėl spaudimo net apskundė Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Padebesiais skrajojo ir premjeras S.Skvernelis. Užuot kaip patyręs teisėsaugininkas pareikalavęs ištirti ir aiškiai nustatyti to pokalbio autentiškumą, jame minimas aplinkybes, jis taip pat ėmė išvedžioti, kad abejonės dėl konkursų skaidrumo turi būti išsklaidytos.
Dar įdomiau pasiklausyti Sveikatos apsaugos ministerijos užkulisių kalbų – šnekama, jog pareiškimą išeiti iš darbo parašė tik viceministrė A.Bilotienė-Motiejūnienė, kuri ir paskelbta atpirkimo ožka. O ją spaudęs patarėjas D.Bakša to nepadarė.
Kiti ministro pavaldiniai esą net ėmė organizuoti ministerijos kolektyvo „peticiją“, prašančią D.Bakšą pasilikti.
Regis, daroma viskas, kad į gatvę pati išeitų tik viceministrė. Bet ji, sužinojusi apie tokias manipuliacijas jai už nugaros, atrodo, taip pat nustojo krautis daiktus.
Trumpai tariant, kvailų intrigų kamuolys, kurį veja šios valdžios geriausi profesionalai, – vis painesnis.
