Druskininkų mero priešininkai kanda ir Grūto parką įkūrusiam tėvui

Grūto parką netoli Druskininkų įkūrusiam Viliumui Malinauskui gali tekti nugriauti du jame esančius statinius – stoginę su vitražu ir sovietinius laikus primenančią sceną.

Tokį sprendimą priėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Alytaus skyrius.

Atokiame kaime, miške, stovintys nedideli statiniai inspektoriams gal ir nebūtų užkliuvę, tačiau imtis skubių veiksmų juos įpareigojo Kauno apygardos prokurorai. Vietos liberalai ir konservatoriai parašė skundą, esą Grūto parkas pastatytas be leidimų.

Ieškoti pažeidimų į Druskininkų mero Ričardo Malinausko tėvui priklausantį Grūto parką inspektoriai buvo siunčiami ne kartą.

Net uoliausiems tikrintojams rasti tų pažeidimų nebuvo lengva – parko teritorijoje stovinčiai galerijai, kavinei, muziejui, bibliotekai ir net visiems čia nutiestiems takams buvo išduoti leidimai.

Nerasta tik dviejų statinių – stoginės su vitražu bei scenos su užrašu „Menas priklauso liaudžiai“ – dokumentų. Tačiau stoginės yra neišskirtiniai inžineriniai statiniai, neturintys net pamatų, todėl neaišku, ar joms tikrai reikėjo leidimų.

Inspektoriai tuo net nesidomėjo, nes abiem statiniams – apie 18 metų, o po statybų praėjus daugiau nei dešimčiai metų yra taikomas senaties terminas.

Toks VTPSI atsakymas nepatiko Kauno apygardos prokurorui Marijui Šalčiui.

Kovoti su nelegaliomis statybomis pasiryžęs pareigūnas suabejojo, ar dvi stoginės Grūto parke tikrai pastatytos anksčiau nei prieš dešimt metų, nes tiksli jų statybos data nenustatyta.

Stoginės ir renginiams skirtos scenos nuotraukų jau buvo 1998–2000 metų spaudoje, bet ieškoti jų prokuroras neturėjo laiko.

Grūto parko statiniai juk tokie svarbūs, kad pateikti informaciją apie juos M.Šalčius reikalavo skubos tvarka.

Druskininkų savivaldybės vadovus itin atidžiai stebintis Kauno prokuroras atrėžė, kad VTPSI sprendimas nesurašyti savavališkos statybos aktų dėl senaties – „nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl negali būti laikomas teisėtu“.

Prokuroras numojo ranka į galiojančią tvarką, kad praėjus daugiau nei dešimčiai metų už nelegalias statybas bausti nebegalima.

„Jei savavališkus statinius po 10 metų galima pripažinti teisėtais, tai ne tik skatintų savavališkas statybas, bet ir prieštarautų teisinės valstybės principams“, – savo rašte inspekcijai išaiškino M.Šalčius.

Jis nurodė: „Reikalauti iš VTPSI imtis priemonių pažeidimams pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos apie priimtus sprendimus informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.“

Bet prokuroro M.Šalčiaus ryžtas kovoti su nelegaliomis statybomis išgaravo vos tik gavus vienos Grūto kaimo gyventojos skundą dėl kaimyniniame sklype stovinčios liberalo Juozo Šarkaus pirties.

J.Šarkaus kaimynė savo skunde nurodė, kad liberalo pirtis stovi vos pusė metro nuo jos sklypo ribos, todėl statyboms turėjo būti gautas jos sutikimas.

Aiškindamasi situaciją specialistų komisija nustatė, kad pirtis pastatyta pažeidžiant galiojančią tvarką, per arti kaimyninio sklypo, o statybos nebuvo suderintos su kaimyne. Ši išvada buvo perduota VTPSI.

Liberalui J.Šarkui pateikus dokumentus, kad nuo pirties statybų praėjo jau dešimt metų, pretenzijų jam niekas nebereiškė.

J.Šarkaus kaimynei neliko nieko kita, kaip kreiptis į Druskininkus uoliai prižiūrintį ir viešąjį interesą esą vis ginantį prokurorą M.Šalčių.

Tačiau jis moteriai atsakė, kad pareikšti pretenzijas dėl kaimyniniame sklype pastatyto statinio reikėjo per metus, nes vėliau pateiktas skundas nebeturi teisinio pagrindo.

Kodėl dėl pirties, pastatytos prieš 10 metų, vietos politiko bausti už savavališkas statybas negalima, o V.Malinauską už laikinus 18 metų senumo statinius M.Šalčius primygtinai liepė nubausti?

2015 metų pavasarį įrodinėjęs, kad senaties terminas – tik statybos inspektorių išvedžiojimai, 2016-ųjų sausį M.Šalčius pareiškė, jog kreiptis į teismą dėl pirties nugriovimo nebėra galimybės.

Nors nuo pirties statybų Grūto kaime buvo praėję vos daugiau nei dešimt metų, M.Šalčius kategoriškai nusprendė: „Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų viešojo intereso gynimo priemonių taikymas pažeistų teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių principus.“

Ar už visuomenės interesus kovojantis prokuroras būtų gynęs teisėtus lūkesčius, jei pirtis nepriklausytų Druskininkų tarybos nariui J.Šarkui, kurio skundai dėl kurorto savivaldybės vadovų veiksmų Seimo Antikorupcijos komisijoje sudaro net kelis segtuvus?

Vėliau jie lyg tyčia perduodami tirti prokurorui M.Šalčiui.

Į šio prokuroro rankas pateko ir Druskininkų liberalų ir konservatorių rašyti skundai dėl Latežerio kaime esančios R.Malinausko paveldėtos sodybos.

Senoviniame Latežerio kaime ne viena sodyba stovi ant Ratnyčios upės kranto, arčiau nei 5 metrai nuo vandens, tačiau nei M.Šalčiui, nei kitoms tarnyboms tai nerūpi.

Į vietos veikėjų skundus uoliai reaguojantis M.Šalčius dar 2013 metais ėmė aiškintis, ar Druskininkų mero tėvas V.Malinauskas 1992 metais teisėtai gavo sklypą Grūto kaime, tuo metu dar priklausiusiame Varėnos rajonui.

Skundai dėl žemės sklypo Grūto kaime pasipylė iš karto po to, kai Druskininkų meras ir jo tėvas pastebėjo, kad neteisėtai buvo tikrinami jų registro duomenys.

Nors jokių pažeidimų neįžvelgusi Kauno apygardos prokuratūra 2014 metais tyrimą nutraukė, prokuroras M.Šalčius stengėsi nenuleisti rankų.

Jis pradėdavo vis naujus tyrimus, o tėvas ir sūnus viešojoje erdvėje nuolat buvo vadinami žemgrobiais.

Ne mažiau stropiai šis prokuroras aiškinosi ir tai, ar Druskininkų meras R.Malinauskas šalia savo namų neužėmė valstybinės žemės sklypo, nors skundo autorius buvo skandalingai pagarsėjęs buvęs teisėjas ir advokatas, Druskininkų gynimo fronto vadovas Saulius Vaikšnoras.

Susirūpinęs, ar gyventojai gali patekti į Vijūnėlės parką, M.Šalčius pats įpareigojo Druskininkų savivaldybės administracijos direktorę pateikti informaciją apie sklype esančius želdinius ir tvenkinį.

Paaiškėjo, kad ši teritorija buvo aptverta dar dešimtmetį iki žemės skyrimo V.Malinauskui.

Visai kitaip Kauno apygardos prokuroras reagavo į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pranešimą apie kitoje Vijūnėlės tvenkinio pusėje, Pakalnės gatvėje, galimai savavališkai užimtus 10 arų valstybinio miško.

Prokuroras nurodė, kad valstybės žemės užėmimo atvejus turi aiškintis pati NŽT, ir jos atstovams patarė savarankiškai kreiptis į teismą.

Ar galėjo būti kitaip? Juk vienas sklypo savininkų – nuolatinis skundų apie Druskininkų valdžią rašytojas liberalas Valdas Trinkūnas.

Pagalbos iš prokuratūros nesulaukusi NŽT visus teismus dėl sklypo vaizdingoje vietoje pralaimėjo.

Kodėl visi su R.Malinausku ir jo šeimos nariais susiję skundai jau 6 metus perduodami tam pačiam prokurorui M.Šalčiui?

Norėdamas išsiaiškinti, ar tai nėra ilgalaikis ir neteisėtas persekiojimas, Druskininkų meras praėjusių metų gruodį kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Darių Valkavičių.

Susipažinti su mero skunde išdėstytais argumentais ir savo pavaldinio M.Šalčiaus nagrinėjamomis bylomis Kauno prokuratūros vadovui užteko vos kelių dienų.

Tik ar prokuratūros vadovas per tiek laiko iš tiesų pats spėjo atlikti tyrimą ir parengti atsakymą? O gal šis darbas buvo patikėtas pačiam M.Šalčiui?

D.Valkavičius nenustatė, kad M.Šalčiaus veiksmai Druskininkų mero ir jo šeimos narių atžvilgiu būtų neteisėti, tendencingi ir neobjektyvūs.

Prokuratūros vadovas neįžvelgė pagrindo nušalinti M.Šalčiaus nuo tyrimų, susijusių su R.Malinausku ir Druskininkų savivaldybe.

„Jei M.Šalčiaus priimti sprendimai jums nėra priimtini, tai nėra ir negali būti pagrindas jų naikinti ar nušalinti jį nuo vykstančių teismo procesų“, – teigiama D.Valkavičiaus atsakyme.